„Reikia tokią informaciją turėti ir reikia disponuoti, kad būtų užtikrintas skaidrus biudžeto lėšų paskirstymas, o ne jas pasidalintų kažkas tarpusavyje. Šita sritis reikalauja ypatingo skaidrumo, bet Vyriausybė kol kas tam neskiria dėmesio – nevertina mūsų požiūrio ir nepateikė duomenų. Gal kanceliarijoje yra savotiškas chaosas ir netinkamai organizuojamas darbas, o rūpinasi tik savo pertvarkomis ir kėdėmis“, – BNS sakė liberalas V.Gailius.
Komisijai praėjusią savaitę nepavyko aptarti fondu veiklos, išsiaiškinti, kiek jų yra ir kokias lėšas jie administruoja. Vyriausybė komisijai nepateikė duomenų apie fondus ir savo pozicijos dėl jų veiklos ateityje.
Buvęs premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius sako, kad tokių fondų „sistema išsigimė“.
Fondų lėšas skirstantys ar kitaip jų veikloje dalyvaujantys asmenys turėtų deklaruoti interesus. Komisija siūlo, kad fondų veiklą tikrintų Biudžeto ir finansų ir Audito komitetai.
„Ši sistema išsigimė, nes kažkam pradėjo jie daryti tam tikrą įtaką. Ir, žinokite, ta įtaka yra labai stipri. Bandžiau būdamas premjeru pasakyti, kad tuos fondus arba reikia integruoti kaip Kelių programą ir būtų biudžete apskaitoma, nustatyti aiškius kriterijus, ką veikia fondo tarybos nariai, už ką jie atsakingi“, – komisijos posėdyje pareiškė A.Butkevičius.
Kai kurie komisijos nariai mano, kad reikia vertinti šių fondų teisinę aplinką, jų reikalingumą. Anot jų, fondų lėšas skirstantys ar kitaip jų veikloje dalyvaujantys asmenys turėtų deklaruoti interesus. Komisija siūlo, kad fondų veiklą tikrintų Biudžeto ir finansų ir Audito komitetai.
„Būtų galima naujomis akimis pasižiūrėti į fondų formavimą“, – komisijos posėdyje teigė Audito komiteto vadovė konservatorė Ingrida Šimonytė.
V.Gailius neatmeta galimybės fondų auditą atlikti siūlyti Valstybės kontrolei: „Valstybės kontrolės auditas būtų išmintingiausias sprendimas valstybei sužinoti realią padėti“.
Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Danguolė Krištopavičienė sakė, jog pernai auditoriai konstatavo, kad bet kokiu atveju fondų mažinimas išskaidrintų finansavimą.
Buvęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Romas Valentukevičius praėjusių metų pabaigoje Antikorupcijos komisiją informavo, kad dauguma tokių fondų tarybos narių nėra pateikę privačių interesų deklaracijų, o išsamios informacijos apie fondus, skirstančius valstybės lėšas, ir juose dirbančius asmenis komisija neturi.
VTEK patarėjas Artūras Paliušis komisijos posėdyje irgi pripažino, kad šioje srityje yra „gili interesų konfliktų skylė“.
„Fondai, kurie skirto pinigus, yra pirmas sluoksnis, bet po jo dar eina antras ir trečias – niekas nežino, kiek yra tų viešųjų įstaigų, asociacijų, kurios gauna lėšų iš tų pačių fondų“, – teigė VTEK atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad VTEK negali rinkti informacijos, kol nėra pagrįstų duomenų apie pažeidimą, – to neleidžia įstatymas. Be to, anot jo, išvadas fondams dėl lėšų skirstymo teikia ekspertai.
„Yra ekspertų, kurie aiškiai suinteresuoti duoti vieną ar kitą išvadą (dėl lėšų iš fondo skyrimo – BNS), tyrimų negalima atlikti, nes jie dirba ne valstybės tarnyboje, nedeklaruoja interesų“, – teigė A.Paliušis.
Finansų ministerija Antikorupcijos komisiją yra informavusi tik apie tris fondus – Kultūros rėmimo, Kūno kultūros ir sporto rėmimo ir Visuomenės sveikatos stiprinimo.
„Finansų ministerijos nuomone, tik šitie yra susiję su lėšų perskirstymu“, – sakė V.Gailius.
Komisija mano, kad fondų, gaunančių lėšas iš biudžeto, gali būti apie 30.
