2021 04 27

Antikūnų skaičius po COVID-19 skiepo: kiek jų pakanka?

Pasakyti, kokia yra minimali apsauginė riba po COVID-19 skiepo, ar kokia maksimali, kol kas nėra galimybės, teigia Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga. Svarbiausia, pasak jo, kad COVID-19 antikūnų testas būtų teigiamas, o tai esą jau apsaugo nuo sunkios COVID-19 ligos formos ir mirties.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19
Vakcinacija nuo COVID-19 / Sauliaus Žiūros nuotr.

Tebesitęsiant COVID-19 pandemijai, M.Strioga ėmė talkinti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), sulaukiančiai įvairių klausimų apie vakcinas nuo koronaviruso.

SAM sulaukė klausimo, koks antikūnų skaičius po COVID-19 skiepo laikomas pakankamu, kaip žinoti, ar skiepas „suveikė“?

Svarbiausia, pasak M.Striogos, kad COVID-19 antikūnų testas apskritai būtų teigiamas.

„Jeigu testas teigiamas – jeigu antikūnų titras viršija to testo nurodytą ribą, nuo kada testas skaitosi teigiamu – skaitoma, kad imuninis atsakas yra susiformavęs.

Jo išraiška, vertinant pagal antikūnus humoralinio imuninio atsako, gali būti įvairi – pas vienus susidaro kelios dešimtys, pas kitus – keliolika, keli šimtai ar keliolika tūkstančių, net ir iki keliasdešimt tūkstančių yra pastebėta. Pasakyti, kokia yra minimali apsauginė riba, ar koks yra maksimumas, virš kurio pridėtinės naudos nėra, šiai dienai nėra galimybės“, – feisbuke atsakė mokslininkas.

O jeigu antikūnų testas teigiamas, tikėtina, kad, COVID-19 patekus į žmogaus organizmą, imuninė sistema sureaguos.

TV TOPAS nuotr./Marius Strioga
TV TOPAS nuotr./Marius Strioga

„Vakcinos siekia sukelti specifinį imuninį atsaką, jis ir susidaro tada, kai imuninė sistema paleidžia specifinius ginklus prieš konkretų patogeną, šiuo atveju prieš koronavirusą.

Jei randama antikūnų ir tiek, kad testas yra traktuojamas kaip teigiamas, imuninė sistema buvo išjudinta. Reiškia, imuninė sistema sureagavo ir labai tikėtina, kad susidūrus su tikrąja grėsme, tai yra patekus koronavirusui į organizmą, imuninė sistema sureaguos“, – toliau dėstė M.Strioga.

Jis negalėjo tiksliai pasakyti, ar turint didesnį antikūnų skaičių užsitikrinama ir geresnė apsauga nuo COVID-19 – svarstė, kad galbūt.

„Galbūt yra taip, kad tie, kurie turi titrą didesnį, jie turi didesnę apsaugą, o tie, kurie turi mažesnį, jų apsauga yra silpnesnė.

Galbūt tie žmonės, kurie turi mažesnį titrą, gali užsikrėsti ir susirgti, bet jau labai tikėtina, ir yra pagrįsta moksliškai ir teoriškai, ir žinoma iš praktinių duomenų, kad tie žmonės turėtų turėti lengvesnę ligos eigą, kuri tikrai nesibaigtų mirtimi“, – patikino M.Strioga.

„Vėlgi, tas titras, kokia jo viršutinė riba, ar tai tikrai reiškia, kad jeigu turi 5 tūkst. – tai gerai, o jei turi 30 tūkst. – dar geriau, sunku pasakyti.

Gali būti, kad ties tam tikra riba yra įsotinimas, ir kad jau viršijant tam tikrą ribą, daugiau pridėtinės vertės nebeturi.

Gali būti, kad ties tam tikra riba yra įsotinimas, ir kad jau viršijant tam tikrą ribą, daugiau pridėtinės vertės nebeturi – tiesiog imuninės sistemos komponentų yra. Visa tai paaiškės eigoje“, – pridūrė jis.

„Dabar išvis svarbiausia, kad testas būtų teigiamas“, – pakartojo M.Strioga.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje nuo COVID-19 bent viena vakcinos doze pasiskiepijo 22,78 proc. gyventojų, galimai imunizuotų gyventojų dalis siekia 30,2 proc.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis