Tarp tėvų pareigų numatoma prievolė rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Taip pat, prieš priimant bet kokį su vaiku susijusį sprendimą, išklausyti vaiko nuomonės. Įstatyme atsirado ir nauja nuostata, draudžianti vaikus iki 6 metų amžiaus palikti be priežiūros.
„Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros“, – numatyta įstatyme.
Savo ruožtu vaikams numatomos pareigos gerbti tėvus ir tausoti jų nuosavybę, gerbti kitus žmones ir nepažeisti jų teisių, laikytis elgesio normų buityje, švietimo, kitose įstaigose, viešosiose vietose, tausoti kultūros, istorijos vertybes, gamtą, kitų asmenų nuosavybę, atlikti kitas pareigas, numatytas Švietimo įstatyme, kituose teisės aktuose.
Paėmimas – tik kritiniu atveju
Įstatyme numatyta, kad centralizuotai visą parą veikiantys vaiko teisių apsaugos skyriai, tampantys ne savivaldybių, o Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos padaliniais ir jų darbuotojai smurto prieš vaikus, nepriežiūros atvejais turės spręsti, koks grėsmės lygis kyla vaikui.
Įstatyme numatyti du grėsmės lygiai.
Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų, tačiau nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.
Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius nustato pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku.
Tik nustačius antrąjį grėsmės lygį vaikas turės būti nedelsiant paimamas iš šeimos ir per tris dienas dėl laikinosios globos jam turės būti kreipiamasi į teismą. Tuo pačiu metu bus stengiamasi padėti šeimai.
Kitu atveju, pirmiausia bus bandoma padėti šeimai ir sudaryti jai pagalbos planą išsaugant vaiko galimybę augti su tėvais ir gauti tinkamą priežiūrą.
Visais atvejais bus privaloma per 7 dienas surinkti visą informaciją apie vaiką ir šeimą iš visų susijusių įstaigų ir asmenų ir sukviesti juos bendram darbui.
Skaičiuojama, kad įstatymo nuostatų įgyvendinimui reikia 8 mln. eurų. Numatoma, kad įvykdžius reformą vietoj dabar vaiko teisių skyriuose dirbančių 357 specialistų, jų bus 500. Taip pat planuojama įdarbinti 70-100 daugiau socialinių darbuotojų ir jiems padidinti algas. Išvis socialinių darbuotojų, pagal planą, Lietuvoje turėtų būti 1193.
Lietuviškas „Barnevernet“?
Pristatydamas įstatymo projektą Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sakė, kad jam pataisų gauta daugiau nei buvo gauta Darbo kodeksui. Todėl apibendrinus juos visus parengta nauja įstatymo redakcija.
Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas tikino, kad šiuo įstatymu bus sukuriamas lietuviškas norvegų vaiko teisių apsaugos sistemos „Barnevernet“ variantas.
„Šis įstatymas užtikrina kietesnę ir kibesnę vaiko teisių apsaugą. Kėdainiuose ji nesuveikė, kaip ir neveikia didelėje dalyje Lietuvos, dėl to, kad yra skirtingi standartai. Vienur leidžia truputį pamušti, kitur leidžia truputį neprižiūrėti, trečioj vietoj galbūt leidžia tėvams truputį daugiau pagerti. Dabar mes šiuo įstatymu įkuriame, gal kažkam nepatiks, bet lietuvišką „Barnevernet“ – tai yra vieną tarnybą, kuri labai principingai, labai kietai vertins vaiko teisių apsaugą ir imsis sprendimą. Ir ji bus už tai atsakinga“, – kalbėjo M.Majauskas.
Kitas Seimo narys, taip pat konservatorius Rimantas Jonas Dagys kategoriškai prieštaravo, kad šiuo įstatymu Lietuva kuria savo „Barnevernet“ sistemą.
Anot jo, esminis skirtumas, kad Norvegijoje vaikas laikomas valstybės nuosavybe, o Lietuva renkasi vaiko, kaip šeimos dalies, požiūrį.
Pasak jo, suderinti visus pasiūlymus nebuvo lengva, nes jų gauta daugiau nei 700.
„90 proc. pirminio teksto yra pakeista”, – apibendrino parlamentaras.
Daugiausia siūlymų projektui teikusi ir jo atsiradimo pradininke buvusi Seimo narė, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovė Dovilė Šakalienė pripažino, kad jai patinka ne visos kompromisinės nuostatos, tačiau ji sakė atsisakanti toliau smarkiai keisti projektą, kad jis neužstrigtų ir būtų pradėtas įgyvendinti tada, kada numatyta – jau kitų metų sausį.
Seimo narė Monika Navickienė vis dėlto abejojo, ar įtvirtintas nuostatas pavyks įgyvendinti realybėje. Parlamentarės nuomone, kol kas nematyti politinės valios skirti pakankamai lėšų pertvarkai ir ypač prevencinių priemonių diegimui, paslaugų šeimai užtikrinimui.
Vaiko teisių apsaugos sistemos reforma pradėta kurti šiemet vasarį, po to, kai šeimoje buvo nužudytas ketverių metų berniukas Matas. Tuomet Seimo narė Dovilė Šakalienė su kolegomis parengė pirminį pertvarkos projektą ir jam Seime buvo pritarta po pateikimo. Vasarį Socialinės apsaugos ir darbo ministras kalbėjo, kad reforma gali būti įgyvendinta iki liepos mėnesio, tačiau to padaryti nepavyko.
Kad įstatymas būtų priimtas ir įsigaliotų nuo Naujųjų Metų, Seimui reikės dėl jo balsuoti dar kartą.
