Įstatyme numatyto antro žvalgybos kontrolieriaus paieška užtruko, nes kandidatui keliami aukšti reikalavimai, sako Seimo pirmininkė.
„Reikalavimai – specifiniai, kartelė yra aukšta“, – BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Suprantama, kad tai yra ypač svarbi institucija, tikrai norisi rasti žmogų, kuris tiktų tokioms svarbioms pareigoms. Turint galvoje, kad tai turi būti ir visuomenei žinomas, ir autoritetingas žmogus, ir ekspertas, išmanyti žmogaus teises ir žvalgybos sritį. Tie reikalavimai tikrai yra aukšti. Natūralu, kad tai užtrunka“, – teigė ji.
„Kitas dalykas, kad tai nauja institucija, jai tenka daug ir ateityje gali tekti daug svarbių temų nagrinėti“, – pridūrė parlamento vadovė.
V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad institucija veikia ir su vienu žvalgybos kontrolieriumi.
Ji vylėsi, kad šiam Seimui pavyks paskirti ir antrą žvalgybos kontrolierių.
Seimas 2021-aisiais priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo 2022-ųjų liepos turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.
Šių metų balandžio pradžioje tarnybos vadovu paskirtas Nortautas Statkus. Antrojo pareigūno kol kas nėra.
Birželį įstatymas pataisytas, kad žvalgybos kontrolieriumi galės būti skiriamas ne tik nacionalinio saugumo ir gynybos srities specialistas, bet ir žmogaus teisių gynėjas.
Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdo nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.
