Informacija apie tai, kad šiemet Antakalnio kapinėse buvo perlaidoti galimai Antrojo pasaulinio karo veteranų palaikai, rasti Švenčionių rajone, nesilaikant nustatytos tvarkos, negavus reikiamų leidimų, pasklido prieš dvi savaites. Tuomet Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė teigė, kad patikrinti, ar tai tikrai karo veteranų palaikai, galimybės nebuvo, nes apie perlaidojimą neinformuota nei savivaldybė, nei Kultūros ministerija.
KPD atstovai ėmėsi tyrimo tiek dėl perlaidojimo, tiek dėl to, kad kapą puošia paminklas su penkiakampe žvaigžde, kuri panaši į sovietinį simbolį. Perlaidojimą organizavo Lietuvos karo istorijos asociacija „Užmiršti kareiviai“.
Bauda – 1448 eurai
Dalis šio tyrimo jau baigta ir, kaip 15min informavo D.Varnaitė, juridiniam asmeniui Lietuvos karo istorijos asociacijai „Užmiršti kareiviai“, kurios atstovas yra prezidentas Viktor Orlov, nuspręsta skirti baudą – 1448 eurus.
„Kaltinami asmenys pažeidimą pripažįsta, su pateiktais kaltinimais sutinka, dėl padaryto pažeidimo gailisi. (…) Buvo nesilaikoma taisyklių, kurios reglamentuoja procedūras, kad tvarkant užsienio valstybėms reikšmingą paveldą turi būti nustatyta tvarka gaunami reikiami sutikimai. Yra atskira tvarka, kuri reglamentuoja, kultūros ministro įsakymu patvirtintos taisyklės“, – teigė direktorė.
Kaip buvo surasti šių žmonių palaikai, kodėl ant jų kampo pastatytas paminklas su sovietinę primenančia žvaigžde, KPD specialistai dar aiškinasi.
Susilaukė Rusijos URM dėmesio
Šis tyrimas jau susilaukė dėmesio Rusijoje. Rusijos ambasada Lietuvoje savo interneto puslapyje paskelbė žinutę su Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos žodžiais, pasakytais oficialiame brifinge lapkričio 23 dieną:
Šįkart Lietuvos valdžia prikibo prie penkiakampės žvaigždės ant antkapio.
„Tai toli gražu ne pirmas atvejis, susijęs su įstatyminiais draudimais naudoti Lietuvoje sovietinę simboliką. Šįkart Lietuvos valdžia prikibo prie penkiakampės žvaigždės ant antkapio, pastatyto Antakalnio kapinėse Vilniuje, kur perlaidoti septyni sovietų kariai, žuvę išlaisvindami Lietuvą nuo fašistinių okupantų.
Dėmesį atkreipė ir rusofobiškas Kultūros paveldo departamento prie vietos Kultūros ministerijos vadovo išpuolis, kai paminklo pastatymas pavadintas „informacine ataka prieš Lietuvą“.
Panašaus pobūdžio pareiškimai negali nekelti pasipiktinimo. Ir kalba ne tik apie paminklą ir simbolius, o apie nepagarbų elgesį su kariais-išlaisvintojais, besitęsiančius bandymus iš Lietuvos valdžios pusės perrašyti mūsų bendrą istoriją ir ieškoti tiesos tų metų įvykiuose. Gaila, Lietuvoje, kurios vadovybė demonstruoja atvirą priešiškumą mūsų šaliai, paskutiniu metu tokios situacijos vis dažniau tampa norma, o ne išimtimi iš taisyklių.“
