Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 09 09

Antrojo turo kandidatai Žirmūnuose, Gargžduose ir Žiemgalos apygardoje: kas jie?

Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos vienmandatėse apygardose sekmadienį įvyko rinkimai į laisvas Seimo nario vietas. Visose jose prireiks antrųjų turų.
K.Krivickas ir R.Janutienė
K.Krivickas ir R.Janutienė / 15min koliažas

Pirmajame ture Žirmūnuose daugiausiai balsų surinko konservatorė Paulė Kuzmickienė ir socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas.

Gargžduose į antrąjį turą pateko konservatorė Rasa Petrauskienė ir Lietuvos centro partijos atstovas Kristupas Krivickas.

Žiemgalos vienmandatėje susirungs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos centro partijos kandidatė Rūta Janutienė bei socialdemokratas Liudas Jonaitis.

Naujienų agentūra BNS pateikia trumpus visų kandidatų aprašymus, parengtus remiantis jų pateikta informacija Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Paulė Kuzmickienė. Utenoje gimusi 41-ių politikė nuo 2011-ųjų dirba Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nare. Kandidatė tapti Seimo nare valstybės tarnyboje yra nuo 2000 metų. P.Kuzmickienė yra dirbusi užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko, ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus ir Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės patarėja.

Politikė nurodo turinti 100 tūkst. eurų privalomo registruoti turto, yra gavusi daugiau nei 74 tūkst. eurų paskolų ir turi 3 tūkst. eurų piniginių lėšų. Pajamų deklaracijoje konservatorė teigia per metus gavusi kiek daugiau nei 35 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjusi daugiau nei 5,2 tūkst. eurų pajamų mokesčio.

Gintautas Paluckas. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas gimė 1979 metų rugpjūtį Panevėžyje. Šiuo metu jis neužima jokių politinių pareigų, kai nepateko į Vilniaus miesto savivaldybės taryba per šių metų kovą vykusius rinkimus. Jaunystėje G.Paluckas buvo išvykęs į Londoną, o į Lietuvą grįžo praėjusio dešimtmečio pradžioje, tada ir pradėjo dirbti valstybės tarnyboje. Jis yra dirbęs Europos Parlamento nario Justo Paleckio padėjėju, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, sostinės tarybos nariu ir vicemeru. Kandidatas su dviem partneriais yra įkūręs aukštųjų technologijų įmonę „Elektromotus“.

G.Paluckas 2010 metais buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kai dirbo Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi. Anot teismo, jis padarė apie 16 tūkst. eurų žalą, kai žiurkių naikinimui pasirinko įmonę „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ vietoje pigesnį pasiūlymą pateikusios bendrovės „Dezinfa“.

G.Paluckas deklaracijoje nurodo, kad turi 196 tūkst. eurų privalomo registruoti turto, 40 tūkst. eurų vertės vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių, yra gavęs daugiau nei 73 tūkst. eurų paskolų, turi 5 tūkst. eurų piniginių lėšų. Politikas nurodo per metus gavęs beveik 57 tūkst. eurų pajamų, sumokėjęs beveik 8,5 tūkst. eurų pajamų mokesčio.

Rasa Petrauskienė. Vilniuje 1976 metų balandį gimusi kandidatė į Seimą Klaipėdos rajone gyvena daugiau kaip 22 metus. Ji yra dirbusi tiek politinėse pareigose, tiek privačiame versle. R.Petrauskienė buvo bendrovės „Nexus Operations“ pardavimų vadovė Baltijos šalims, įmonės „Poilsis pajūryje“ direktoriaus pavaduotoja, „Smilties SPA“ rinkodaros vadovė. Konservatorė yra dirbusi Europos Parlamento nario Algirdo Saudargo patarėja, buvo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė bei administracijos direktoriaus pavaduotoja, parlamentarų Agnės Bilotaitės ir Arvydo Anušausko komandų narė.

R.Petrauskienė deklaruoja turinti daugiau nei 66 tūkst. eurų privalomo registruoti turto, beveik 57 tūkst. eurų piniginių lėšų ir vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių beveik 600 eurų. Kandidatė taip pat nurodo per metus gavusi daugiau nei 23 tūkst. eurų pajamų. Ji papildomai deklaravo iš turto pardavimo ar kitokio perleidimo gavusi 7 tūkst. eurų pajamų. Politikė sumokėjo beveik 1,1 tūkst. eurų pajamų mokesčio.

Kristupas Krivickas. Vilniuje gimęs 40 metų kandidatas geriausiai yra žinomas kaip laidų vedėjas ir prodiuseris. Žiniasklaidoje jis pradėjo dirbti 1994 metais. Padirbęs keliose žiniasklaidos priemonėse 2000 metais įkūrė savo televizijos laidų gamybos kompaniją ir iki šiol yra bendrovės „TV PRO media“ vadovas. Kandidatas nurodo per beveik du darbo televizijoje dešimtmečius sukūręs dešimtis įvairaus žanro laidų.

K.Krivickas deklaruoja turintis 210 tūkst. eurų privalomo registruoti turto, yra gavęs beveik 65 tūkst. eurų paskolų, suteikęs paskolų už 8 tūkst. eurų, turi 20 tūkst. eurų piniginių lėšų ir vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių už 3,3 tūkst. eurų. Lietuvos centro partijos kandidatas nurodo per metus gavęs 2,7 tūkst. eurų pajamų ir nemokėjęs pajamų mokesčio.

Rūta Janutienė. Kaune gimusi 53-ių R.Janutienė karjerą žiniasklaidoje pradėjo, kai, būdama 23 metų, sukūrė laikraštį „Žalioji Lietuva“ ir tapo jo redaktore. Kandidatė yra dirbusi laikraščiuose „Respublika“, „Lietuvos rytas“, žurnale „Veidas“. R.Janutienė televizijoje dirbo nuo 2000 metų, vedė žinomas laidas kaip „Korida“, „Paskutinė instancija“, „Patriotai“ ar „Nuoga tiesa“. Ji teigia per karjerą paskelbusi daugiau nei 500 žurnalistinių tyrimų.

„Valstiečių“ ir Lietuvos centro partijos kandidatė į Seimą nurodo turinti beveik 118 tūkst. eurų privalomo registruoti turto ir beveik 5,8 tūkst. eurų piniginių lėšų. Ji teigia per metus iš individualios veiklos gavusi daugiau nei 69 tūkst. eurų pajamų, patyrusi beveik 21 tūkst. eurų su šiomis pajamomis susijusių nuostolių ir sumokėjusi beveik 7 tūkst. eurų pajamų mokesčio.

Liudas Jonaitis. 1954 metų sausį gimęs socialdemokratas šiuo metu yra Joniškio rajono savivaldybės tarybos narys. Į šias pareigas su pertraukomis jis renkamas nuo 1995 metų. Anksčiau kandidatas yra dirbęs veterinaru tarybiniame ūkyje, nurodo buvęs pašauktas į sovietinę armiją, buvo Joniškio rajono komjaunimo komiteto pirmuoju sekretoriumi, nepriklausomoje Lietuvoje yra dirbęs įvairiose su žemės ūkiu susijusiose asociacijose.

L.Jonaitis deklaruoja, kad turi daugiau nei 110 tūkst. eurų privalomo registruoti turto, beveik 56 tūkst. eurų piniginių lėšų. Jis nurodo per metus gavęs daugiau nei 74 tūkst. eurų pajamų, dalį jų – iš individualios veiklos, ir sumokėjęs daugiau nei 4,5 tūkst. eurų pajamų mokesčio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?