Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad visi antstolių vykdomi skolų išieškojimo procesai valstybės biudžetą papildo 35 kartus didesne suma, negu antstoliams sumoka valstybė.
„Lietuvos antstolių rūmai nesutinka su išsakyta pozicija, kad tariamai neefektyvus skolų išieškojimas gula ant mokesčių mokėtojų pečių. Kiekviena antstolių darbo diena valstybės biudžetą papildo vidutiniškai 190 tūkst. litų išieškotų skolų suma“, – sakoma pranešime.
Tokią poziciją Lietuvos antstolių rūmai išsakė praėjus dienai, kai Teisingumo ministerija pranešė siūlanti reformuoti skolų išieškojimą iš skolininkų valstybei, mažinant antstolių vaidmenį.
Pagal siūlomą koncepciją, kurią pirmadienį svarstė Vyriausybė, būtų įkurtas vienas Skolininkų registras, o valstybė galėtų į vieną išieškojimo procesą sujungti keletą vieno asmens skolų.
Lietuvos antstolių rūmai teigia, kad valstybė iš dalies apmoka tik už antstolių veiksmus vykdant išieškojimus valstybės naudai pagal teismų sprendimus. Didžioji dalis išieškojimo procesų – apie 80 proc. visų valstybės naudai vykdomų sprendimų – biudžetui nieko nekainuoja.
Pirminiais skaičiavimais, 2008-2011 metais visi antstolių vykdomi skolų išieškojimo procesai valstybės biudžetą papildė 189,9 mln. litų.
Anot pranešimo, iš valstybės biudžeto už antstolių veiksmus vykdant išieškojimus valstybės naudai pagal teismų sprendimus sumokėta 5,4 mln. litų.
„Kadangi per kiekvieną antstolių veiklos mėnesį valstybės naudai vidutiniškai išieškoma 3,8 mln. litų skolų, galima teigti, kad ketverių metų biudžeto asignavimų lėšas padengia per pusantro mėnesio valstybei sugrąžinamų skolų suma“, – teigia Lietuvos antstolių rūmai.
Teisingumo ministerijos parengtame projekte numatyta, kad valstybė žmogui apie turimą skolą turėtų priminti visais atvejais, kai šis ateis tvarkytis reikalų į valstybės institucijas ar bendraus su valstybės pareigūnais. Piktybinių skolininkų atžvilgiu siūloma neteikti valstybės ir savivaldybių institucijų paslaugų, kol šie neapmokės įsiskolinimų jai.
Pirminiais skaičiavimais, 2008-2011 metais visi antstolių vykdomi skolų išieškojimo procesai valstybės biudžetą papildė 189,9 mln. litų.
Tarp galimų priemonių teisingumo ministras Remigijus Šimašius pirmadienį įvardijo ribojimą įsigyti nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, vykti į užsienį, remti politines partijas, kol nėra sumokėta skola valstybei.
„Tai daug kartų atpigintų išieškojimą valstybės naudai. Tai reiškia, kad skolininkai mokėtų skolą, o ne būtų apkrauti papildomais vykdymo išlaidų padengimais, kas šiandien yra pakankamai neadekvatu“, – žurnalistams pirmadienį sakė teisingumo ministras.
„Šiandien antstolių pajamų struktūroje išieškojimas valstybės naudai sudaro apie pusę arba netgi daugiau visų sumų. Valstybė sumoka labai daug, išieškojimai yra mažesni negu sumokamas atlyginimas antstoliams. Tai yra situacija, kuri yra keistina“, – teigė R.Šimašius.
Jis pripažino, kad dėl siūlomų pertvarkų antstoliai gali prarasti didelę dalį pajamų.
„Kai kuriems antstoliams persitvarkymas gali būti sunkus, nes tai bus nemažos dalies pajamų praradimas. Bet galiu atsakingai pasakyti, kad tai yra pajamų praradimas dėl to, kad skolininkai nebus apkrauti nereikalingomis vykdymo išlaidomis ir jų padengimu“, – kalbėjo teisingumo ministras.
Pasak Teisingumo ministerijos, šiuo metu informacija apie valstybei skolingus asmenis nėra sistemingai kaupiama. Daugiau nei 60 valstybės institucijų, kurios turi teisę skirti administracines baudas, šią informaciją kaupia atskirose duomenų bazėse, o dėl skolų išieškojimo kiekviena atskirai kaskart kreipiasi į antstolius.
Skolas be antstolių pagalbos išsiieškoti gali tik Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), „Sodra“ ir muitinė. Už antstolio paslaugas galiausiai reikia sumokėti žmogui, kuriam neretai tenka pakloti kelis ar keliasdešimt kartų daugiau nei siekia skola, sakoma ministerijos pranešime.
Koncepciją Seimas turėtų svarstyti pavasario sesijoje.
