„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2018 10 07

Antstolis Irmantas Gaidelis: „Skolininkams siūliau darbą, bet dar nė vienas nesutiko“

„Nemokėjau ir nemokėsiu“, – tokius žodžius iš vilniečio, skolingo apie du tūkstančius eurų,  išgirdo antstolis Irmantas Gaidelis. Vyras yra skolingas įmonei už įrankių nuomą, taip pat turi daug skolų valstybei, kurių nemoka. Dar daugiau – gerai sukčiavimo schemas išmananti vilniečio šeima iš valstybės gauna paramą, nors turi nuosavą įmonę ir per metus deklaruoja 90 tūkst. eurų pelno.
Eurai
Eurai / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pasak I.Gaidelio, šioje skolininko šeimoje yra keturi asmenys, jis pats – uždarosios akcinės bendrovės direktorius, tačiau oficialus jo darbo užmokestis per mėnesį tėra 100 eurų. Žmona – tos pačios bendrovės akcininkė.

Praėjusiais metais įmonė deklaravo 90 tūkst. eurų pelno. Nepaisant to, jog sutuoktinė – įmonės akcininkė, oficialiai ji – bedarbė, gaunanti kelių šimtų eurų bedarbio pašalpą. Šių metų vasarą šiai šeimai, auginančiai du vaikus, skirta ir socialinė pašalpa – po 193 eurus vienam vaikui.

„Tokie žmonės, kaip ši šeima, gyvena visų mūsų mokesčių mokėtojų sąskaita. Ir tai – ne vienetinis atvejis, ne išimtis“, – sakė I.Gaidelis.

– Antstoli, jei jūs pats turėtume skolų, žinotumėt, kaip galima apeiti įstatymus ir jų nemokėti? – 15min paklausė I.Gaidelio.

– Vienareikšmiškai – taip. Yra daug būdų apeiti įstatymus, ir žmonės tuo naudojasi. Ir taip bus, kol nebus sutvarkyta ši sistema.

– Minėtos šeimos istorija – tik vienas iš pavyzdžių?

– Taip, tokių yra ne vienas. Šiai šeimai valstybė dar papildomai išmoka kelis šimtus eurų. Bėda ta, kad kai kurie direktoriai dirba už 50 arba už 100 eurų per mėnesį ir kitų pajamų neturi. Bet jie sugeba nuomotis butus, išlaikyti vaikus, įsigyti automobilius ir dar gauti išmokas iš visų mūsų sukauptų pinigų.

Bėda ta, kad kai kurie direktoriai dirba už 50 arba už 100 eurų per mėnesį ir kitų pajamų neturi.

Ko reikia, kad taip nebūtų, nežinau, tačiau saugikliai turėtų būti. Bent jau Vilniaus mieste yra labai nedaug žmonių, kurie gyvena iš minimalios algos.

Sudarant galimybes žmonėms gauti nelegaliais pajamas, nukenčia ne tik kreditoriai, bet visa valstybė, visuomenė. Mes tiems žmonėms mokame už jų vaikų maitinimą darželiuose, būrelius, jie gauna pašalpas, socialines išmokas, jiems nekainuoja gydymas.

Arba štai dar vienas pavyzdys apie skolos išieškojimą. Antstolis kreipėsi į įmonę, kad skolininkui skola būtų išskaičiuojama iš darbo užmokesčio. Žmogus uždirba 600 eurų, tad apie 120-150 eurų gali būti skiriama skolai mokėti. Pats skolininkas yra įmonės arba vadovas, arba buhalteris, arba akcininkas. Todėl skola tiesiog nėra išskaičiuojama iš darbo užmokesčio.

Už tai, kad nevykdomas antstolio nurodymas, teismas jam skiria vienkartinę 50 eurų baudą. Ar tai yra adekvatu? Mano supratimu, tai jis skatinimas nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių.

Kodėl mes piktinamės, kai žmonės važinėja girti ar viršija greitį? Taip ir bus, kol mes tokių žmonių gailėsimės, kai antstolis iš jo bandys išieškoti skolą. Žmogus jaučiasi nebaudžiamas. Juk realiai nubaudžiamas jis ne tada, kai gauna baudą, o kai dėl savo poelgio kažką praranda. Arba susimoka, arba atlieka visuomenei naudingus darbus. Norėdami pokyčių visų pirma turite išspręsti bausmės neišvengiamumo klausimą.

Lietuvos antstolių rūmai
Lietuvos antstolių rūmai

– Kalbant apie konkrečios šeimos atvejį, kodėl nėra galimybės išieškoti skolos, jei šeima turi įmonę ir deklaruoja pelną?

– Skolą galima išieškoti iš konkretaus asmens, o ne įmonės. Ne vienas atvejis, kai žmogus turi įmonę arba ją turi kažkas iš šeimos narių. Apyvarta – ne tik šimtatūkstantinė, bet ir milijoninė Tačiau vadovas uždirba 100 eurų, jis nėra akcininkas, negauna dividendų. Jis yra tiesiog vadovas už 100 eurų.

Tai – du skirtingi subjektai. Nors įmonės, kuri veikia pelningai, vardu greičiausiai nuomojamas butas, naudojamos lėšos reprezentacijai, nors iš tiesų perkami maisto produktai, kuriuos valgo pati šeima. Įmonė išperkamosios nuomos būdu įsigijusi automobilį, kuriuo važinėja įmonės vadovas. Bet tų pajamų nemato niekas.

Tiesą sakant, kai ateina tokie skolininkai, kartais pajuokauju. Pasiūlau jiems ūkvedžio darbą ir sakau, kad mokėsiu tikrai daugiau, nei šimtą eurų ir net daugiau, nei minimalus darbo užmokestis. Nė vienas dar nesutiko. Kaip galvojat, kodėl?

– Nes realiai uždirba daugiau, nei deklaruojamus 100 eurų?

– Arba tiesiog tinginiai (juokiasi).

– Koks yra tipinis skolininkas?

– Jo amžius maždaug nuo 20 iki 40 metų, tai žmogus, kuris nori gyventi patogiai, gražiai, neturėti jokių pareigų ne tik prieš šeimos narius, bet ir prieš valstybę. Jis nori gauti socialines pašalpas ir nelegalias pajamas. O mes – visuomenė – tokių žmonių gailimės.

Beje, pensininkų skolininkų yra mažai arba jų skolos nėra didelės. Jie su savo finansais susitvarko.

Mano nuomone, valstybė, skirdama socialines išmokas, tikrai turėtų sugalvoti mechanizmą, kaip patikrinti, ar jas gaunantys asmenys tikrai jų verti.

Valstybė, skirdama socialines išmokas, tikrai turėtų sugalvoti mechanizmą, kaip patikrinti, ar jas gaunantys asmenys tikrai jų verti.

– Iš kur dažniausiai pas žmones susikaupia skolos?

– Minimalizmas nėra tik meno rūšis. Minimalizmas yra ir paskolų forma. Žmonėms yra kišami pinigai. Jie ima pinigus nepagalvoję, kad juos reikės grąžinti.

Susiduriame su dviem bumerangais. Įmonė, kuri skolina visiems, žino, kad dalis pinigų atgal negrįš, todėl skolina už didesnes palūkanas. Tuo tarpu žmogus, pasiskolinęs su nemažomis palūkanomis ir vengdamas mokėti nesupranta, kad taip skola tik auga: auga palūkanos, išieškojimo kaštai.

Daug kas kaltina antstolius, nes neva pasiskolina 100 eurų, o grąžinti reikia 500. Bet „pamirštama“, kad skola iki antstolio neretai keliauja 10-15 metų. Pagal mūsų įstatymus kreditoriai gali beveik 10 metų nesikreipti į teismą dėl skolos priteisimo: tiesiog laukti ir kaupti palūkanas arba pasikliauti skolų išieškojimo bendrovėmis net ir tais atvejais, kai tik antstolis gali padėti.

Prisiteisus skolą, galima dar 5 metus nesikreipti į antstolius ir toliu ją auginti. Tada iki antstolio skola atkeliauja padidėjusi kelis kartus. Susikaupia didžiulės sumos palūkanų, delspinigių, netesybų, baudų. Kuo labiau vilkinamas išieškojimo procesas, tuo labiau brangsta skola.

Kuo labiau vilkinamas išieškojimo procesas, tuo labiau brangsta skola.

Dar viena skolų rūšis – nesumokėti komunaliniai mokesčiai. Žmogus turi menką 300 eurų skolą už komunalines paslaugas. Aš jam ir sakau: bent po truputį mokėk. Jis turi naują išmanųjį telefoną, kurį pirko išsimokėtinai, turi didelės raiškos televizorių, kabelinę televiziją, tačiau nesugeba išsimokėti už šildymą.

Aš pats turiu tik antžeminę televiziją, ir man jos pakanka. O žmogus, kuris nesugeba sumokėti už šildymą, už šiukšlių išvežimą, puikiai naudojasi paslaugomis, kurios nemanau, kad yra būtinos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs