2021 03 23

Apeliacinis teismas atmetė Sausio 13-osios byloje nuteisto J.Melio skundą dėl suėmimo

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė Sausio 13-osios byloje nuteisto buvusio sovietų karininko Jurijaus Melio skundą dėl pratęsto suėmimo termino.
Jurijus Melis
Jurijus Melis / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Nuteistasis skundė šio teismo kovo pradžioje priimtą sprendimą jo suėmimą pratęsti dar 20 dienų.

Skundą pateikę buvusio sovietų karininko advokatai teigė, kad suėmimas jų ginamajam yra skirtas neteisėtai ir nepagrįstai. Jie taip pat tvirtino, kad J.Melis kovo 12 dieną jau buvo atlikęs Vilniaus apygardos teismo jam skirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl nebeturėtų būti suimtas.

Advokatų argumentus Apeliacinis teismas atmetė ir konstatavo, kad suėmimas J. Meliui buvo skirtas pagrįstai.

Be kita ko teismas pažymėjo, kad nors J.Melis jau ir atliko jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau skundžiamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, o šiuo metu nagrinėjamoje byloje jam dar ir prašoma bausmę sugriežtinti trejais metais.

„Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą“, – pabrėžiama nutartyje.

2019 metų kovo gale Sausio 13-osios bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas buvusiam sovietų karininkui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas tuomet nusprendė, kad J. Melis turi būti suimtas iki ši bausmė įsiteisės, tačiau pats nuteistasis 2019 metų gegužę pateikė prašymą leisti pradėti atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę nelaukiant apeliacinės instancijos teismo sprendimo.

Kadangi į bausmės terminą įeina ir laikas, kurį J.Melis praleido suimtas – nuo 2014-ųjų kovo vidurio, šiemet, kovo 12 dieną, jis jau buvo atlikęs visą bausmę.

Sulaukus apeliacinių skundų, Sausio 13-osios bylos ėmėsi Apeliacinis teismas, sprendimas joje turėtų būti skelbiamas kovo 31 dieną.

Skunde prokurorai prašo J.Meliui skirti subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, tad ir suėmimo pratęsimo jie teismo prašė tam, kad būtų užtikrintas tokio nuosprendžio vykdymas, jei prokurorų argumentai teismą įtikintų.

J.Melis 2014-ųjų kovą buvo sulaikytas, kai vyko per valstybės sieną.

Pats nuteistasis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

Sausio 13-osios bylą Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti pernai rugsėjo viduryje.

Iš viso byloje gautas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.

Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia ginamųjų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.

Per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius – bendrai už 270 tūkst. eurų.

Vilniaus apygardos teisėjų kolegija 2019-ųjų kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Tarp nuteistųjų – buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė pernai vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

J.Melis yra vienas iš dviejų nuteistųjų, dalyvaujančių šiame procese. Posėdžiuose taip pat dalyvavo ir ketverių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs sovietų karininkas Genadijus Ivanovas.

Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis