Pirmos instancijos teismas Š. Narbutą visiškai išteisino dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus, tuo metu Generalinė prokuratūra mano, kad išteisinimas visiškai nepagrįstas, todėl pateikė apeliacinį skundą.
Prokuroras Apeliacinio teismo prašo žemesnės instancijos teismo nuosprendį panaikinti, Š. Narbutą pripažinti kaltu dėl dviejų nusikaltimų ir skirti jam 75 tūkst. eurų baudą bei priteisti per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai.
Pagal pirmos instancijos teismo nuosprendį, Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareikštas 300 tūkst. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas, teismas išteisintajam iš valstybės priteisė per 16,8 tūkst. eurų proceso išlaidų.
Š. Narbutas savo kaltę visą laiką neigė.
Gegužę išteisinamąjį nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog Š. Narbuto veikla ieškant trūkstamų medicinos priemonių tiekėjų, gilinantis į jų siūlomų priemonių parametrus, siūlant šiuos tiekėjus ir jų turimas medicinos priemones Lietuvos kompetentingoms institucijoms, taip pat tarpininkaujant tarp tiekėjų ir institucijų įsigijimo procese, bylai nekelia abejonių dėl tokios veiklos teisėtumo.
Teismas taip pat konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog Š. Narbutas bylai aktualiu laikotarpiu buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, tai yra, buvo paskirtas Vyriausybės atstovu ar nešališku ekspertu.
Pasak Vilniaus apygardos teismo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, kad Š. Narbutas gavo Vyriausybės atstovų nurodymus dalyvauti derybose su Kinijos gamintojo „Sansure Biotech“ atstove Ispanijos įmone „PMS International dėl COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Vyriausybės vardu.
Apygardos teismas konstatavo, kad per derybas Š. Narbutas veikė kaip Ispanijos įmonės „PMS International“ atstovas pagal jų sudarytą komercinio atstovavimo sutartį. Joje Š. Narbutui buvo numatytas 1 euro už vieną testą, parduotą Lietuvai, atlygis. Jį Ispanijos įmonė jau buvo įskaičiavusi į Lietuvai pasiūlytą kainą, jis buvo sumokėtas Š. Narbutui iš „PMS International“ priklausančių lėšų.
Be to, teismas nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog be tarpininkavimo mokesčio COVID-19 testų kaina Lietuvai būtų buvusi mažesnė, Š. Narbutas įgijo „PMS International“ priklausančias lėšas, be ne Lietuvos biudžeto lėšas.
Š. Narbutas kaltintas, kad 2020 metų kovą–liepą gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.
Susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir minėtas 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.
