Rusijos valstybinė žiniasklaida teigia, kad balsavimas nuo durų iki durų vykdomas dėl „saugumo“.
Kaip skelbė rusų naujienų agentūra „TASS“, asmeninis balsavimas vyks tik rugsėjo 27 dieną. Kitomis dienomis balsavimas bus organizuojamas bendruomenėse ir „nuo durų iki durų“.
Viena moteris Melitopolyje BBC pasakojo, kad į jos tėvų butą atvyko du vietiniai kolaborantai su dviem rusų kareiviais ir davė jiems pasirašyti balsavimo biuletenį.
„Mano tėtis įrašė „ne“ (prisijungimui prie Rusijos – aut. past.), – sakė moteris. – Mano mama stovėjo šalia ir klausė, kas nutiks, jei parašysiu „ne“. Jie atsakė: „Nieko“.
Moteris dabar nerimauja, kad rusai juos persekios.
Moteris taip pat pasakojo, kad visam namų ūkiui, o ne kiekvienam asmeniui atskirai, buvo skirtas vienas balsavimo biuletenis.
Netikras balsavimas dėl aneksijos
Nors tai tik pavieniai įrodymai, ginkluotų vyrų, vykdančių balsavimą, buvimas prieštarauja Maskvos tvirtinimui, kad tai laisvas ar sąžiningas procesas.
Ekspertai teigia, kad po penkias dienas vyksiančių „referendumų“ Rusija galės neteisėtai paskelbti keturis okupuotus arba iš dalies okupuotus Ukrainos regionus savo nuosavybe.
Kitaip tariant, praėjus septyniems mėnesiams po Rusijos invazijos, surengtas netikras balsavimas dėl aneksijos.
„Aneksija“ nebūtų pripažinta tarptautiniu mastu, tačiau Rusija tuomet galėtų pareikšti, kad jos teritorija puolama Ukrainai tiekiamais Vakarų ginklais, o tai galėtų dar labiau paaštrinti karą.
JAV prezidentas Joe Bidenas „referendumus“ pavadino „apgavyste“, sakydamas, kad jie yra „netikras pretekstas“ bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos, pažeidžiant tarptautinę teisę.
„Jungtinės Valstijos niekada nepripažins Ukrainos teritorijos niekuo kitu, kaip tik Ukrainos dalimi“, – sakė jis.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly sakė, kad Jungtinė Karalystė turi įrodymų, jog Rusijos pareigūnai jau nustatė tikslus „išgalvotam rinkėjų aktyvumui ir pritarimui šiems fiktyviems referendumams“.
J.Cleverly teigė, kad Rusija planuoja iki mėnesio pabaigos oficialiai įteisinti keturių regionų – Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios – aneksiją.
Nežino, kas bus
BBC šaltinis Chersone teigė, kad nebuvo jokių viešų pastangų skatinti balsuoti „referendumuose“, išskyrus Rusijos naujienų agentūros pranešimą, kad žmonės gali balsuoti 10 metų nenaudojamame uosto pastate.
Kita moteris Chersone sakė, kad prie pastato, kuriame, atrodo, vyko balsavimas, matė „ginkluotus kovotojus“. Ji apsimetė pamiršusi pasą, todėl jai nereikėjo balsuoti.
Moteris sakė, kad visi jos draugai ir šeima buvo prieš referendumą.
„Mes nežinome, kaip klostysis mūsų gyvenimas po šio referendumo, – teigė ji. – Labai sunku suprasti, ką jie nori padaryti“.
Kyjivas tikina, kad referendumai nieko nepakeis, o ukrainiečių pajėgos ir toliau sieks išlaisvinti visas okupuotas teritorijas.
Rusai bėga
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui neseniai mobilizavus mažiausiai 300 tūkst. papildomų karių, daugelis mobilizacijai tinkamo amžiaus rusų vyrų pabėgo.
Vienas jaunas rusas, kuris išvyko iš Sankt Peterburgo į Kazachstaną, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę, BBC laidai „Outside Source“ sakė, kad dauguma jo draugų taip pat išvyko.
„Šiuo metu jaučiuosi taip, lyg tai būtų visiškas žlugimas. Pažįstu gal tik vieną ar du žmones, kurie dabar negalvoja apie tremtį“, – sakė jis.
Anot jauno ruso, kai kurie, kaip ir jis, keliauja per sieną, o kiti išvyko slėptis į mažus Rusijos kaimelius.
„Didelė Rusijos problema yra ta, kad apie karą Ukrainoje vasario mėnesį negalvojome taip, kaip galvojame dabar“, – paaiškino jis.
Ko klausiama „referendumuose“?
Rusų naujienų agentūros „TASS“ duomenimis, apsišaukėliškose ir nepripažintose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“ žmonių klausiama, ar jie „pritaria savo respublikos prisijungimui prie Rusijos kaip federalinio subjekto“.
Zaporižioje ir Chersone žmonių klausiama, ar jie „pritaria regiono atsiskyrimui nuo Ukrainos, nepriklausomos šalies sukūrimui ir vėlesniam prisijungimui prie Rusijos kaip federalinio subjekto“.
Luhanske ir Donecke balsavimo biuleteniai spausdinami tik rusų kalba, Zaporižioje ir Chersone biuleteniai spausdinami ukrainiečių ir rusų kalbomis.
