Įprastai, artinantis pavojingiems orų reiškiniams, Lietuvos gyventojai gauna perspėjimo pranešimus į telefonus.
Juos po Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prašymo išsiunčia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), kuris atsakingas už perspėjimo sistemą.
Vis dėlto, šiuo metu didelę dalį Lietuvos talžanti audra, palikusi per 150 tūkst. žmonių be elektros, buvo išimtis – tokie pranešimai į telefonus gyventojams siųsti nebuvo.
-
Audra po truputį rimsta: vis mažiau vėjo gūsių ir lietaus, atkuriamas elektros tiekimas, normalizuojasi laivyba ir traukinių eismas
-
Po audros – pokyčiai: ko tikėtis šią savaitę
-
Ugniagesiai sulaukė apie 300 pranešimų dėl audros, virš 150 tūkst. žmonių – be elektros
-
Klaipėdoje dėl oro sąlygų sustabdytas Senosios perkėlos darbas
Kodėl negavome pranešimų?
PAGD atstovė spaudai Vida Šmigelskienė 15min atskleidė, kodėl gyventojams į telefonus nebuvo išsiųsti apie audrą perspėjantys pranešimai.
„Hidrometeorologai vakar pateikė informaciją apie galimą stiprų lietų ir vėją. Tiek lietus, tiek vėjas stiprėjo palaipsniui, bet stichinių, katastrofinių, meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliai liepos 28 dienai ir 29 nakčiai nebuvo prognozuojami, todėl perspėjimo pranešimai nebuvo siunčiami“, – sakė PAGD atstovė.
„Jie nebuvo siųsti, nes nebuvo tokių reiškinių, kad pasiektų stichinį lygį“, – pridūrė ji.
Anot V.Šmigelskienės, nepaisant to, kad pranešimai nebuvo siųsti, gyventojai, matydami, kas darosi lauke, turi įvertinti savo sprendimus dėl kelionių, turto saugumo ir panašiai.
„Visi matome, kad yra tokia situacija ir, matyt, privalome įvertinti visas aplinkybes pasisaugoti“, – kalbėjo ji.
LHMT: duomenys buvo pateikti
LHMT atstovai teigia, kad tokie teiginiai nėra teisingi. Apie tai spaudos konferencijoje kalbėjo tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja Inga Grigorjanc: „Duomenys tikrai buvo išsiųsti. Apie dešimtą valandą buvo išplatintas pranešimas apie stichinį reiškinį – labai smarkų lietų, ir pavojingą reiškinį – smarkų vėją. O 11 val. dar suorganizavome vaizdo konferenciją, kurios metu su atsakingomis už ekstremalias situacijas institucijomis aptarėme situaciją, kur daugiausia ko laukiama, kokie pavojingi reiškiniai numatomi, kaip reaguos upės.
Na, visą bendrą situaciją aptarėme, todėl tikrai buvo informuotos visos atsakingos institucijos.“
Kiek vėliau tarnyba išplatino ir pranešimą, kuriame teigė, kad liepos 28 d. antroje dienos pusėje Lietuvą pasiekė labai smarkus lietus ir stiprūs vėjai, kurie numatomi iki liepos 29-tosios vėlaus vakaro: "Kilus diskusijai visuomenėje ir žiniasklaidoje, LHMT informuoja apie hidrometeorologinių reiškinių išankstinių perspėjimų sudarymą ir platinimą."
"Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, gyventojų, valstybės, savivaldybių institucijų ir kitų įstaigų perspėjimą apie gresiančią situaciją organizuoja Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), o vykdo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), taip pat išplatina turimą informaciją, kuri leidžia imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.
Gavusios informaciją apie numatomą stichinį reiškinį iš LHMT, institucijos savarankiškai vertina situaciją, pasitikslina duomenis pagal regionus ir priima sprendimus dėl visuomenės informavimo.
Sekmadienį ryte LHMT išsiuntė perspėjimą apie stichinį reiškinį – labai smarkų lietų ir pavojingą reiškinį – smarkų vėją adresatų grupei, tarp kurių yra institucijos, atsakingos už ekstremaliųjų situacijų valdymą. Be to, 11 val. LHMT organizavo vaizdo konferenciją artėjančioms sudėtingoms orų sąlygoms su šiomis institucijomis aptarti. Su PAGD atstovais papildomai bendrauta ir telefonu, todėl PAGD teiginys, kad jie informaciją gavo tik sekmadienį po 14 val., yra neteisingas", - teigiama LHMT pranešime.
Perspėjimo pranešimai šią vasarą dėl audros jau buvo siųsti mažiausiai vieną kartą, tiesa, tąkart jie nepasitvirtino ir Lietuva audros išvengė.
