Apie tai, kaip Kaunas tvarkosi su COVID-19, P.Keras pasakojo per praėjusią savaitę vykusius Seimo Sveikatos reikalų komiteto klausymus. Jis teigė, kad Kaune įrengtas mobilusis punktas šiuo metu tiria tik simptominius atvejus, o „atliekamų tyrimų skaičius – nepagrįstai mažas“.
„Šiandien mūsų mobilus punktas dirba 30–40 proc. pajėgumu. <...>
Šiandieną iš esmės tiriami tik simptominiai atvejai. Jeigu mes matome oficialią statistiką, kad Kaune pastarosiomis dienomis atliekama, tarkime, apie 1,5 tūkst. tyrimų, tai mobiliajame punkte atliekama apie 600.
Tyrimai [dar] atliekami arba privačiose laboratorijose, kuriose išvis neaišku, kam jie atliekami, žmonės juos finansuoja savo lėšomis, arba Kauno klinikinėje ligoninėje ir LSMU klinikose, kur tiriami darbuotojai.
Bet bendrai populiacijoje tiriami tik simptominiai atvejai, o besimptomiai atvejai visiškai nebetiriami“, – dėstė administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Apribojo profilaktinius tyrimus
Pasak jo, taip nutiko todėl, jog ministras pakeitė profilaktinių tyrimų tvarką – savivaldybės nebegali išskirti tam tikrų grupių, pavyzdžiui, įmonių ar įstaigų, kuriose fiksuoti COVID-19 atvejai, darbuotojų ir inicijuoti jiems profilaktinių tyrimų.
„Nuo spalio 30 dienos buvo pakeistas įsakymas, reglamentuojantis tiriamųjų grupes, taip pat ir profilaktines grupes, ir liko tik socialiniai darbuotojai, medikai. Ta dalis, kur buvo leidžiama savivaldybėms nustatyti kitas profilaktinių tyrimų grupes, išnyko.
Tuo metu, atsiradus židiniams darbovietėse, tyrimus mes ir naudojom. <...> Mes iš karto identifikuodavom didelės ir vidutinės rizikos asmenų ratą, jį išsitirdavom ir tokiu būdu gana greitai sustabdydavom plitimą židiniuose“, – 15min komentavo P.Keras.
„Dabar mes gi to daryti nebegalim“, – pridūrė jis ir pažymėjo, kad kaip tik dabar COVID-19 ir plinta darbovietėse bei šeimose.
Mato būtinybę atsekti besimptomius kontaktus
P.Keras tikino, jog gyventojai, turėję didelės rizikos sąlytį su užsikrėtusiais COVID-19, privalo izoliuotis, bet jie esą nėra tiriami, jei nepasireiškia ligos simptomai.
O netirdami besimptomių atvejų, mes, P.Kero įsitikinimu, neišsiaiškiname, kaip plačiai virusas pasklido iš tikrųjų: „Besimptomis atvejis izoliuojasi – viskas gerai, nes jis yra didelėje rizikoje. Bet mes nežinom, kiek jis judėjo, kiek turėjo kontaktų. Tai jei mes pagaunam tuos besimptomius atvejus, mes iš karto atsekam kitą ratą, jau besimptomio atvejo kontaktų.“
Jei mes pagaunam tuos besimptomius atvejus, mes iš karto atsekam kitą ratą.
„Mes pradžioje turėjome turbūt per pusę besimptomių, silpnų COVID-19 formų ir tų stipresnių. Besimptomiai atvejai tikrai sudarė didelę dalį. Dabar mes turim iš esmės tik simptominius atvejus“, – paaiškino P.Keras.
Ministras: laboratorijoms – labai didelis krūvis
Laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras A.Veryga pripažino, kad dabar, kai fiksuojama ypač daug COVID-19 atvejų, stengiamasi tirti pacientus, turinčius simptomų, taip pat medikus, socialinės globos įstaigų darbuotojus.
Kadangi tyrimų daug, o laboratorijų pajėgumai – riboti, esą todėl profilaktiniai tyrimai ir ribojami.
„Puikiai žinot, kad per parą atliekame labai daug tyrimų, esame tarp šalių, kur testuojame bene daugiausia, tai tikrai yra labai didelis krūvis laboratorijoms. Tikrai stengiamės, kad pirmiausia būtų testuojami simptominiai asmenys, ir būtų testuojamos tos grupės, kur rizika yra didžiausia: sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, slaugos ir globos įstaigų darbuotojai – ten, kur labiausiai reikia. Dėl to ir yra apriboti profilaktiniai testavimai, nes tų kitų testavimų apimtys yra labai išaugusios“, – penktadienį per spaudos konferenciją paaiškino A.Veryga.
Yra prioritetų, bet turi būti tiriami ir kiti
Ministras dar balandį patvirtino sąrašą grupių, kurių COVID-19 ėminiai laboratorijose nustatinėjami prioritetine tvarka. Jame – asmenys, kuriems pasireiškė COVID-19 simptomai; gydymo ir globos įstaigų, kuriose vyksta ligos plitimas, darbuotojai, pacientai ir globotiniai; iš stacionaro į palaikomojo gydymo ir slaugos įstaigas perkeliami pacientai; kariai, grįžę iš misijų; asmenys, grįžę iš užsienio; COVID-19 sirgę pacientai, norintys išsiaiškinti, ar pasveiko.
Šiame sąraše nėra minimi didelės rizikos kontaktą su užsikrėtusiais turėję asmenys, tačiau Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) patikino, jog tiriami ir jie.
„Tiriami didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, kurie sutinka atlikti tyrimą koronavirusinei infekcijai nustatyti PGR metodu“, – atsakyme 15min teigė NVSC Vidaus administravimo skyriaus specialistė Justina Petravičienė.
Tą patį teigė ir Karštąją liniją 1808 administruojančios Kauno greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties direktorius Nerijus Mikelionis. Jis pabrėžė, jog kai kurioms gyventojų grupėms atliekami ir profilaktiniai COVID-19 tyrimai.
„Yra keli pagrindiniai tyrimų srautai – profilaktiniai ir simptominiai tyrimai. Profilaktiniai, turima omeny, sveikatos priežiūros, socialinių ir globos įstaigų darbuotojai, kurie turi, pagal operacijų vadovo sprendimą, profilaktiškai tikrintis. Kontaktiniai, be abejo, irgi registruojami“, – 15min komentavo jis.
Pirmadienio Statistikos departamento duomenimis, per paskutines 7 paras Kaune buvo atlikta daugiau kaip 9,7 tūkst. COVID-19 tyrimų, 17,7 proc. jų buvo teigiami.
14 dienų sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų Kauno savivaldybėje siekia 1021,6. Lietuvoje šis rodiklis – 989,2.
