Anot Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos Lilijos Misiulienės, iš visų pranešimų kol kas pasitvirtino tik trys. Dar vieno skundo specialistai negalėjo ištirti, nes nebuvo nurodytas tikslus adresas, tačiau, pasak L.Misiulienės, tiriami visi atvejai. Pranešimų institucija gauna ne tik telefonu, bet ir elektroniniu paštu.
Nuo 2002-ųjų veikianti karštoji linija Aplinkos apsaugos ministerijos buvo įdiegta kovos su korupcija priemonė, padedanti išaiškinti nelegalias statybas. Klaipėdos skyrius šiuos pranešimus tiesiogiai ėmė gauti tik šiemet.
Pamiršta apie savo pačių parašus
„Jei žmogus pranešė elektroniniu paštu, tai jau nebe anonimiškas pranešimas ir po tyrimo jam atsakoma tuo pačiu adresu“, – sakė pašnekovė. Jos teigimu, daugiausia būna pranešimų apie neva nelegalias statybas sodų bendrijose, kreipiasi žmonės, nepatenkinti savo namų pašonėse dygstančiomis kaimynų tvoromis ar per arti sklypų ribos kylančiais namų ar ūkinių pastatų mūrais.
„Trečdalis pranešimų ateina iš žmonių, kurie būna pamiršę, kad patys davė sutikimą ir padėjo parašus. Jie kreipiasi po metų ar pusantrų. Tokiais atvejais mes primename, kad buvo išduotas leidimas statyti pastatą“, – pasakojo L.Misiulienė.
Specialistė teigė pastebėjusi, kad pasikeitus teisės aktams žmonės turi galimybę įteisinti statinius lengviau ir tuo aktyviai naudojasi. Tačiau, jei pripažįstama nelegali statyba, niekas negelbsti ir tokiu atveju išduodamas raštas dėl padarinių šalinimo.
