Kaip 15min pasakojo A.Blaas, pernai vasarą jos prašymu į Austriją draugai atvežė įvairių dokumentų, nuotraukų, kitų daiktų.
Sklaidydama lapus ji aptiko 2002 metais mirusio prosenelio Vitalio Žukaičio surašytą testamentą, patvirtintą notarės.
Dokumentą prosenelis parašė 2000 metais. Po jo mirties daiktai buvo sukrauti į dėžes ir jose pragulėjo ne vienerius metus.
A.Blaas teigimu, radinys labai nustebino – kiek šeimai buvo žinoma, prosenelis turto neturėjo, todėl po jo mirties niekam net nekilo mintis, kad jis gali būti surašęs testamentą, juolab kad garbaus amžiaus žmogus giminėms apie jį neprasitarė.
„Buvau sutrikusi, nežinojau, ką daryti, kreipiausi į įvairius žmones. Pažįstamas teisininkas teigė tokio atvejo dar negirdėjęs ir pasiūlė eiti paprastu keliu – kreiptis į teismą“, – pasakojo ji.
Į teismą kreiptis A.Blaas teko dėl to, kad pagal mūsų įstatymus, palikimą priimti privaloma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra palikimą surašiusio žmogaus mirties.
Tačiau terminą teismas gali atnaujinti, jei pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Testamentu V.Žukaitis proanūkei paliko indėlį su palūkanomis „Lietuvos taupomajame banke“, sąskaitą vėliau perėmė „Swedbank“.
Kalbėdama su 15min A.Blaas stebėjosi, kaip per tiek metų iš banko nebuvo jokios žinios apie sąskaitą – prašymas atnaujinti duomenis prosenelio adresu nebuvo gautas.
Dar daugiau – moteris nežino, kiek pinigų jai paliko prosenelis. „Swedbank“ atstovai jai yra teigę, kad prie sąskaitos ji bus prileista tik leidus teismui.
„Kiek ten yra pinigų, ne taip ir svarbu. Prosenelis buvo mano mylimiausias žmogus šeimoje, tai yra jo valia“, – teigė pašnekovė.
Kauno apylinkės teismas rugpjūčio pradžioje A.Blaas nenudžiugino – teisėja Sigita Bružienė nusprendė moters pareiškimą atmesti.
VMI paprašė palikimo neatiduoti
Suinteresuotu asmeniu šioje byloje buvusi VMI teismui pateikė atsiliepimą į bylą, kuriame nurodė, kad A.Blaas nurodyta aplinkybė – nežinojimas apie palikimo atsiradimą, negali būti pripažintas objektyviomis ir svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėja praleido nustatytą trijų mėnesių terminą.
„Pareiškėjai nenurodžius jokių konkrečių svarbių priežasčių, dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti po testatoriaus mirties, vertintina, kad šio klausimo sprendime pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir savo teises įgyvendino aplaidžiai, nes byloje neįrodytos jokios aplinkybės, trukdžiusios pareiškėjai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo“, – teigiama teismo sprendime.
Priimdamas neigiamą A.Blaas sprendimą, teismas taip pat turėjo omenyje ir tai, kad terminas palikimui priimti praleistas labai ženkliai – 15 metų.
„Darytina išvada, kad pareiškėja įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido be svarbių ir pateisinamų priežasčių“, – rašo teismas.
Prosenelis apie testamentą niekam nesakė
Teismo sprendimas A.Blaas labai nustebino – moteris tikina, kad nebūtų praleidusi termino, jeigu būtų apie testamentą žinojusi.
Kodėl prosenelis nusprendė niekam neprasitarti apie palikimą, dabar galima tik spėlioti.
„Pagalvokite, jis būdamas 97 metų nuvažiavo pas notarą ir parašė tą testamentą. Ir niekam neprasitarė. Žmogus buvo itin protingas, jis buvo ištremtas 8 metams į Sibirą. Žmonės po karo buvo labiau užsisklendę savyje, tad aš manau, kad jis bijojo visokių nesusipratimų, – svarstė A.Blaas. – Kai prosenelis mirė, aš gyvenau Vokietijoje, buvau jauna studentė 21 metų, Lietuvoje nėra tie testamentai populiarūs, negalvojome, kad jis gali būti, net kalbos tokios nebuvo.“
A.Blaas stebisi, kad Lietuvoje paveldėtojams niekas apie tai nepraneša. Ji teigė, kad tokių atvejų gali būti ir daugiau, tačiau žmonės ir toliau nežino apie palikimus.
„Man dabar atsiranda sakančių, kad Lietuvoje žmonės tokius dalykus žino, tarpusavyje kalbasi ir nėra jokių paslapčių. Ir notarė pareiškė, kad kokia čia giminė, jeigu jūs čia nežinojote. Aš svarstau, koks tos notarės reikalas, kokia čia yra giminė, – kalbėjo ji. – Teisė yra tam, kad apgintų žmogų.“
A.Blaas pasiduoti neketina – pakeitė advokatą ir žada Kauno apylinkės teismo sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui.
„Visgi tai yra mano prosenelio valia, ir ją reikia įvykdyti“, – pabrėžė ji.
Teisininkė: teismas vertina kiekvieną atvejį atskirai
Paveldėjimo teisėje besispecializuojanti teisininkė Aistė Žemaitienė 15min teigė, kad tikrai pasitaiko atvejų, kad asmuo per 3 mėnesius palikimo priimti nesuskumba.
„Tokiu atveju lieka dvi išeitys – arba palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jei kiti priėmę palikimą įpėdiniai su tuo sutinka, arba galima kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti“, – pasakojo ji.
Teisininkė pabrėžė, kad tokiu atveju yra labai svarbios tokio nesuspėjimo priežastys – Civilinis kodeksas numato, kad teismai terminą atnaujina tik tuo atveju, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
„Vien tai, kad jūsų minėtoje situacijoje įpėdinė gyvena svečioje šalyje, įprastai svarbia priežastimi nelaikoma, tačiau jei yra ši aplinkybė drauge su kitomis, teismui tai padeda susiformuoti nuomonę apie tai, kad terminas palikimui priimti galimai praleistas dėl svarbių priežasčių“, – sakė pašnekovė.
Anot A.Žemaitienės, šiuo atveju svarbu paminėti, kad teismas, spręsdamas dėl priežasčių svarbumo ar nesvarbumo, turi ne tik laikytis nusistovėjusios teismų praktikos, tačiau ir vertinti visas priežastis konkrečioje situacijoje.
„Štai konkretus pavyzdys – byloje teismas pripažino termino praleidimą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėja ir gyveno svečioje šalyje, ir turėjo rimtų ir ilgalaikių sveikatos problemų tiek iki palikimo atsiradimo dienos, tiek po jos“, – apie kitas panašias bylas pasakojo teisininkė.
Ji prisipažino, kad jos asmenine nuomone, 3 mėnesių terminas yra trumpokas, ypač tais atvejais, kai artimojo mirtis yra visiškai netikėta ir labai skausminga, įtraukianti paveldėtoją į depresijos, sunkaus susitaikymo su tolimesne lemtimi liūną.
Saugikliai sudėlioti ne šiaip sau
„Tačiau įstatymas kaip toks paprastai sukuriamas tam, kad sureguliuotų visuomenės santykius ir jei terminas apskritai nebūtų nustatytas, nebūtų jokio teisinio tikrumo – palikimą galėtų priimti tolimesnės eilės įpėdinis ir niekuomet nebūtų ramus, kad vieną dieną neatsiras aukštesnės linijos paveldėtojas ir nepareikalaus, kas jam priklauso“, – teigė ji.
Teisininkė pridūrė, jog svarbu, kad žmonės apskritai žinotų apie šį terminą – jai džiugu matyti, kad visuomenė teisiniais klausimais yra šviečiama televizijos, radijo laidose, portaluose, socialinėje žiniasklaidoje.
„Nes tikrai liūdna, kai kreipiasi asmuo, kuriam padėti šansai yra labai prasti vien todėl, kad jis pats ko nors laiku nežinojo – kaip visi mėgsta kartoti, įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, ir kartais tai turi išties liūdnų pasekmių“, – pabrėžė teisininkė.
