Pranešdama informaciją apie naujus koronaviruso atvejus, iki šiol ministerija skelbė, iš kur asmuo parvyko, kada, kur ji ar jis gydomas, kokia paciento būklė, kokio jis amžiaus, kada kreipėsi į medikus, kokių turėjo kontaktų. Buvo paviešinti detalūs daugumos užsikrėtusiųjų kelionių maršrutai. Tačiau ketvirtadienį šis tas pakito – SAM nusprendė nebeskelbti pacientų lyties ir amžiaus.
Sulaukiame tiek mes, tiek medikai skundų.
„Skelbiame tą informaciją, kurią galime. Sulaukiame tiek mes, tiek medikai skundų iš pacientų arba jų artimųjų, todėl nuspręsta skelbti tokią informaciją, kurią galime – vietą, kur gydomas, iš kokios šalies grižo, jei Lietuvoje užsikrėtė – įvardijama kaip vietinis“, – BNS teigė sveikatos apsaugos ministro atstovė Lina Bušinskaitė.
Kitokią informaciją ministerija, anot jos, praneš tik jei to pageidaus patys sergantieji.
Nemato reikalo pranešti ir apie gyvenamą vietą
SAM sprendimus 15min komentavęs Mykolo Romerio universiteto teisės ir finansinių technologijų studijų programos vadovas Marius Laurinaitis teigė, kad nuo pat pradžių derėjo neskelbti užsikrėtusiųjų amžiaus ir lyties.
Tokia informacija, anot jo, buvo svarbi tik mokslininkams, kol jie aiškinosi, kokioms asmenų grupėms virusas pavojingesnis. O dabar juk žinoma, kad COVID-19 rizikinga susirgti besigydantiems lėtines ligas, senjorams.
-
Sveikatos specialistė: senelių pasivaikščiojimai parkuose su anūkais – žaidimas su ugnimi
-
Patarėjas: prezidentas sveikina A.Verygos reakciją į koronavirusą, bet mato ir klaidų
-
Koronavirusas Europoje: sklaida, ekonomikos scenarijai ir ar Žaliasis kursas netampa svajone
-
Ministerija: rinką pasiekė 225 tonos dezinfekcinio skysčio
-
A.Verygos įsakymas: komentuoti žiniasklaidai ligoninės galės tik su centro leidimu
-
Lietuvą pasieks humanitarinės pagalbos siunta: apsauginės kaukės ir pirštinės iš Kinijos
Teisininko įsitikinimu, nederėtų pranešti ir to, kur sergantieji gyvena.
„Kuo koronavirusas skiriasi nuo hepatito C? Šituo klausimu niekuo. Nejaugi mes skelbsim, kad hepatitą C nustatė tarkim 38-erių metų vyrui Santariškėse? Mes gi neskelbiam tokio dalyko. Arba tas pats žmogaus imunodeficito virusas. Kad būtent Naujininkuose arba Pašilaičiuose yra 36 žmonės infekuoti imunodeficito virusu. Ar tai būtų proporcinga?“ – retoriškai klausė jis.
Visuomeninis interesas svarbesnis tik tada, kai yra grėsmė kažko nežinant.
„Visuomeninis interesas svarbesnis tik tada, kai yra grėsmė kažko nežinant“, – pabrėžė teisininkas.
„Jūsų interesas nėra sužinoti, ar jūsų kaimynas susirgo, jeigu jūs su juo nekomunikavot. Jeigu jūs komunikavot, jums apie tai pasakys visuomenės sveikatos specialistai“, – tikino M.Laurinaitis ir pridūrė, kad Vyriausybė šiuo tikslu skelbia pacientų kelionių maršrutų ir galimų kontaktų žemėlapį.
Skelbtina apibendrinta informacija
Būtinybę skelbti apie užsikrėtusiųjų virusu kontaktus, bet ne lytį ar amžių teigė matantis ir bendrovės „Dataistic“, teikiančios duomenų apsaugos pareigūnės paslaugas, vadovas, Vilniaus universiteto lektorius Julius Zaleskis.
„Kad būtų apsaugota visuomenės sveikata, visuomenė turi žinoti, kokiose vietose ji galėjo užsikrėsti virusu, – tam būtina skelbti, kokiose vietose buvo, kokiais maršrutais važiavo [šalia] užsikrėtusių žmonių.
Asmenų tapatybė šituo atžvilgių nėra svarbi, amžius ir lytis, ko gero, irgi, todėl neturėtų būti skelbiami“, – dėstė jis.
Šiuo atveju problema, J.Zaleskio įsitikinimu, yra ne su pačia lyties ir amžiaus informacija, bet su galimybe turint šiuos duomenis nustatyti konkrečių asmenų tapatybes.
„Amžiaus ir lyties informacija padidina šansus atsekti konkrečias žmonių tapatybes, ir be jų, turbūt, galima išsiversti siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą.
Visuomenei gali reikėti apibendrintos informacijos, pavyzdžiui, apie sergančiųjų amžiaus grupes, kad visuomenė geriau valdytų tenkančias rizikas“, – pridūrė jis.
Būtinas leidimas
Prie informacijos, kuria nederėtų dalytis siekiant išsaugoti konkretaus žmogaus tapatybę, duomenų apsaugos specialistas taip pat priskyrė vardą, pavardę, inicialus ar kitas detales, ligoninę, kurioje jis gydomas, pristatymo laiką.
M.Laurinaitis, kalbėdamas apie sveikatos duomenis, pabrėžė, kad jie – ypatingi. Tokius duomenis esą galima rinkti, tvarkyti tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, su paciento leidimu.
„Yra išimtiniai atvejai, kada tai galima daryti – įstatymo rėmuose, sutikimo pagrindu, sutartiniu pagrindu [...].
Mes su jumis žinome, kad šis virusas yra baisus, gydytojai gali pasakyti, kad būklės vienų kitų gali būti sunkios arba lengvos, jeigu neidentifikuoja, kurių iš jų. Jau buvo klaidos padarytos, kad – šiaulietė, panevėžietė... Bet aš esu įsitikinęs, kad jų buvo atsiklausta, ar galima paskelbti nuasmenintą informaciją, pavyzdžiui, apie sveikatos būklę“, – kalbėjo M.Laurinaitis.
Bus vedama buka statistika.
Jis darė prielaidą, kad daugėjant susirgimo atvejų, detalesnė informacija nebus skelbiama: „Nebus laiko klausinėti tokių klausimų, tiesiog bus vedama buka statistika.“
Testas visuomenei
Šių dienų situacija, kai dėl COVID-19 plitimo gyvename karantino sąlygomis, bus labai geras testas įvertinti visuomenės susivokimą, komentavo M.Laurinaitis.
„Net nesvarbu, kas čia atsitiko, – jeigu mes nekeliam žalos ir pavojaus kitiems, turim visą pilną privatumo apsaugą“, – pabrėžė jis ir pateikė pavyzdį, kai, jo matymu, testo dėl privatumo apsaugos policijai ir žiniasklaidai išlaikyti nepavyko.
Trečiadienį vakare naujienų portalai skelbė, kad iš Santaros klinikų apie 21 val. pabėgo dėl koronaviruso tirta paauglė.
„Koks skirtumas, ar jai trylika metų. Mums su jumis jokio skirtumo. Kam, pavyzdžiui, reikėjo tą amžių nurodyti? [...] Mes gi neskirsim nei tos administracinės atsakomybės tėvams už vaiko nepriežiūrą, nei tam pačiam vaikui nieko nepadarysim. Aišku, paskelbt, kad pabėgo [reikia] – įvyko pažeidimas. Bet kiekvieną kartą reikia žiūrėti, kokį tai gali sukelti atgarsį, kokio tikslo siekiate skelbdami informaciją.
Jeigu būtų pakankamai duomenų nustatyti tą trylikametę mergaitę, ji galėtų kelti pagrįstą klausimą dėl žalos“, – nurodė M.Laurinaitis.
Socialinių tinklų vartotojus ragina tvardytis
J.Zeleskis tai, kaip visuomenė informuojama apie COVID-19 atvejus, įvertino palankiai. Tiesa, jo matymu, užsikrėtusiųjų kelionių maršrutai galėtų būti ir išsamesni, apie tai, ką skelbia, turėtų labiau galvoti socialinių tinklų vartotojai.
„Iš principo Lietuva kol kas gerai balansuoja visuomenės sveikatos ir privatumo interesus. Iš visuomenės sveikatos perspektyvos manau, kad apsikrėtusiųjų maršrutai be asmens duomenų turi būti skelbiami iš karto ir kiek leidžia Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas plačiau – šita informacija gali išgelbėti gyvybes ir visuomenė turėdama duomenis pati galės geriau save apsaugoti.
Būtų šaunu nepasiekti to lygio, kurį matėme Ukrainoje.
Iš privatumo perspektyvos socialiniuose tinkluose žmonės pradėjo dalintis užsikrėtusių ir, panašu, neatsakingų keliautojų vardais ir pavardėmis.
Pyktis suprantama ir žmogiška pirminė reakcija tokiais atvejais, tačiau reikėtų išlaikyti savitvardą ir pagarbą privatumui, informaciją teikti institucijoms, o ne skelbti viešai. Būtų šaunu nepasiekti to lygio, kurį matėme Ukrainoje, – kai į vėluojančius parvykėlius buvo mėtomi akmenys“, – teigė duomenų apsaugos specialistas.
Supratingumo jis palinkėjo ir sergantiems: „Patys pacientai turi suprasti, kad užsikrėtus jų sveikata tapo visuomenės rūpesčiu ir pilnos kontrolės jie nebeturės.“
Dėl koronaviruso plitimo pavojaus mūsų šalyje paskelbta ekstremali situacija, įvestas karantinas. Apie jo režimą daugiau – čia.
Prognozuoja, kad ateityje bus skelbiama tik statistika
Į 15min klausimus apie privačių duomenų apsaugą ir visuomenės teisę žinoti, Lietuvai siekiant suvaldyti situaciją dėl COVID-19, atsakė ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
– Nuo ketvirtadienio nebus skelbiama užsikrėtusiųjų lytis, amžius. Ar tai kažkuo ypatingi duomenys, kad jų nederėtų skelbti?
– Primintina, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nėra taikomas nuasmenintų duomenų tvarkymui, jei duomenų anonimiškumas užtikrintas taip, kad fizinio asmens tapatybė negali (arba nebegali) būti nustatyta.
Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kuo daugiau duomenų paskelbiama, tuo labiau kyla rizika iš paskelbtos informacijos visumos identifikuoti konkretų fizinį asmenį.
Siūlome skelbti tik tą informaciją, kuri svarbi pandemijai suvaldyti.
Siūlome skelbti tik tą informaciją, kuri svarbi pandemijai suvaldyti, vengiant galimo asmens duomenų viešinimo.
– Visuomenės sveikatos centras ėmėsi skelbti užsikrėtusiųjų kelionių maršrutus. Kodėl viešumas šioje situacijoje nusveria privatumą?
– Aptariamu atveju yra svarbu įvertinti, kokius duomenis būtina skelbti, tačiau paminėtina, kad, jei yra siekiama perspėti visuomenę apie tai, kad atitinkamoje vietoje tam tikru laiku apsilankę asmenys turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas, tuomet informacija turėtų būti siejama su konkrečia vieta.
Pandemijos metu svarbu nepamiršti, kad gali būti skelbiami tik tokie duomenys, kurie būtini pandemiją suvaldyti, stengiantis neatskleisti perteklinės informacijos, galinčios pažeisti asmenų teisę į asmens duomenų apsaugą ir privatumą.
Šiuo atveju svarbu išlaikyti balansą tarp visuomenės intereso žinoti ir asmens teisės į asmens duomenų apsaugą ir privatumą.
– Kokius duomenis ar informaciją Lietuvai kovojant su COVID-19 išskirtumėte kaip neskelbtinus? Kiek plačiai galima informuoti apie asmens sveikatos būklę, jo gydymą?
– Tokių asmens duomenų sąrašo nėra įmanoma sudaryti. Vertinant bet kokių duomenų skelbimą, būtina įvertinti, ar jų paskelbimas yra susijęs su pandemijos valdymu ir, jei taip, koks konkretus yra tokio paskelbimo tikslas, kokia minimalia duomenų apimtimi toks tikslas būtų pasiektas. Informacija, kuri skelbiama tik smalsumui tenkinti, visuomet yra laikoma pertekline.
Dėl informavimo apie sveikatos būklę ir gydymą, informuojame, kad turėtų būti vengiama asmens duomenų, identifikuojančių konkretų fizinį asmenį, viešinimo. Manytina, kad turėtų būti teikiama bendra informacija apie tai, ar buvo patvirtintas COVID-19, ar asmuo pradėjo sveikti, bet ne konkreti informacija apie tai, kokie konkretūs sveikatos sutrikimai pasireiškė konkrečiam asmeniui ir pan.
Duomenų kiekio mažinimo principas reikalauja, kad būtų skelbiama informacija ne apie konkretų amžių, o ar asmuo priklauso rizikos grupei.
Pavyzdžiui, duomenų kiekio mažinimo principas reikalauja, kad būtų skelbiama informacija ne apie konkretų amžių, o ar asmuo priklauso rizikos grupei.
Manytina, kad įvertinus užsikrėtusiųjų skaičiaus didėjimą, ilgainiui bus skelbiama tik statistinė informacija.
– Kaip Lietuvai, institucijoms, žiniasklaidai, jūsų matymu, teikiant informaciją apie koronavirusą sekasi užtikrinti privačių duomenų apsaugą?
– Dėl žiniasklaidoje viešinamos informacijos vertinimo rekomenduojame kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kuri yra asmens duomenų priežiūros institucija, kai asmens duomenys tvarkomi žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, akademiniuose ar kituose leidiniuose.
