Už skiepus be prievartos
Vyriausybė duoda daugiau nei mėnesį pasiskiepyti nuo koronaviruso, o nuo rugsėjo 13 dienos galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos būtų smarkiai ribojamos. Taip valdžia kovoja su pandemija ir skatina gyventojus skiepytis nuo COVID-19 ligos. Tačiau tokie drastiški žmogaus teisių suvaržymai priimtini ne visiems. Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas mano, kad dėl skiepijimo, kaip ir iki šiol, turi apsispręsti patys gyventojai, o skatinti skiepytis svarbu kitomis priemonėmis, be prievartos.
„Man labai sunku komentuoti šį klausimą, bet žiūrint iš šono, kai viskas daroma priverstinai, nežinau, kiek tai duos gerų rezultatų. Ne kartą buvo išsakyta Bažnyčios nuomonė – virusas yra gana grėsmingas, todėl turime saugoti žmonių gyvybes. Sutinku, žmones reikia raginti ir skatinti skiepytis, bet tik ne tokiomis sąlygomis. Bet kokie priverstiniai dalykai kelia žmonių supriešinimus. Žmonės jau įbauginti ir bijo, valdžia sako, tu privalai skiepytis, tau bus geriau, bet yra žmonių, kurie giliai įsitikinę, kad jiems bus blogai. Tai ką tada daryti tam žmogui? Su visa baime žmogus izoliuojamas nuo visuomenės, ir nuo to jam tik dar sunkiau. Kiekvienas žmogus turi savo apsisprendimą“, – kalbėjo L.Vodopjanovas.
Vyskupas sako, kad pandemija gyventojus palietė kompleksiškai, o jeigu ir toliau bus brėžiama atskirtis, gerai nebus.
Vyskupas sako, kad pandemija gyventojus palietė kompleksiškai, o jeigu ir toliau bus brėžiama atskirtis, gerai nebus.
„Turime išmokti gyventi su virusu, kovoti ir nepasiduoti. Taip pat nepamiršti, kad medicina pažengusi ir reikia ja tikėti“, – skatino L.Vodopjanovas.
Virusas kaip piktžolė
Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčios rektorius, teologijos licencijatas Algirdas Dauknys sako, kad pamaldų metu su tikinčiaisiais kalbasi apie skiepus, tačiau skiepytis jų neragina: „Tai ne mano kompetencija. Apie skiepus galiu pasakyti tik tiek – kada atsirado skiepai, patikrinti ir garantuoti, tai jau yra žmonijos paveldas ir medicinos pasiekimas. Mano nuomone, dabar esamos vakcinos yra bandymas greitai atsakyti į laiko iššūkį ir galbūt jos daliai žmonių padės, bet virusas turi tokią savybę – jis kaip parazitas, kaip piktžolė, stengiasi prasimušti ten, kur galima“, – sako A.Dauknys.
Kunigas pasakoja, kad ligoninėse jis lanko sunkiai COVID-19 sergančius ligonius, klauso išpažinčių ir išlydi mirusius į paskutinę kelionę. Kalbėdamas su naujienų portalu JP jis atviravo: „Korona labai žiauri liga ir su ja juokauti negalima. Sakyti, kad čia nieko nėra, kad tai tik gripo atmaina – yra tiesiog berazumystė. Turime maksimaliai saugotis ir imtis visų atsargumo priemonių.“
A.Dauknys neslepia – pats COVID-19 liga jis nesirgo, nesiskiepijo ir bent kol kas to daryti nežada, nes priklauso tai žmonių kategorijai, kuriai skiepo baltymas būtų pavojingas sveikatai.
Ragina nebesityčioti žmonių
Kunigas pastebi, kad žmonių susipriešinimas jaučiamas visur, net ir maldos namuose. Anot A.Dauknio, jeigu valdžia neišmoks kalbėtis, bus dar blogiau.
„Žmonės perkaitę ir pavargę nuo visko. Visų pirma koronaviruso netikėtumas, vėliau sekė nuolatinis melas, negalėjimas lankyti ligonių, normaliai palaidoti ir atsisveikinti su artimaisiais. Žmonės buvo uždaryti, o jie juk linkę keliauti, plačiai žvalgytis po pasaulį, jie daugiau išmokę išorinės veiklos. O vidinio darbo, kaip vienuolynuose, kas gi juos mokė? Bažnyčia bando tą daryti, bet ne visi klauso ir girdi. Vieną dieną žmonės turi pratrūkti ir išsilieti. Tai normalu“, – sako A.Dauknys ir paaiškina, kad vidinio darbo su savimi reikia išmokti, nes be jo nesugebėsim išsilaikyti uždaroje erdvėje, kur kyla „koplyčios“ sindromas – kada kabinėjamasi prie bet ko.
Kunigas pastebi, kad žmonių susipriešinimas jaučiamas visur, net ir maldos namuose. Anot A.Dauknio, jeigu valdžia neišmoks kalbėtis, bus dar blogiau.
„Žmogus, kuris neturi vidinių vektorių, jame per daug susikaupia emocijos amplitudė ir tada bet kas ima erzinti – ne laiku paskambinai, ne laiku padarei, ne laiku pasižiūrėjai. Kada nusėda emocinė amplitudė iki minimumo, tada žmogus yra laisvas savo sprendimuose, pasirinkimuose, analizei, o dabar žmogus neturi normalių sąlygų tokiam neįtemptam mąstymui. Aplinkui perkrovos, įtampos ir nepalankios aplinkybės žmogų tiesiog dirgina“, – dėstė kunigas.
Tokioje situacijoje A.Dauknys siūlo priimti sąlygas, nebūti aklam ir kurčiam.
„Pirmiausiai reikia įvertinti dirglumo arba socialinės įtampos potencialą žmonėse ir bandyti jį kvalifikuoti. Tuomet turėtų įsijungti tarnybos, nes nei jūs, nei aš nenuspręsim, kaip padėti. Antras dalykas – valdžia turėtų nebemeluoti ir nebesityčioti iš žmonių, nes šie veiksniai irgi didina įtampą. Kada socialinės įtampos perauga į vidines įtampas, tada žmonės pratrūksta, o nuo to kenčia visi“, – kalbėjo kunigas.
Po valdžios siekio privalomai skiepyti ir testuoti Lietuvos piliečius šalyje įvyko susiskaldymas. Į skirtingas stovyklas išsiskirstė ir Bažnyčios atstovai. Vieni dvasininkai kritikuoja valdžios veiksmus, kiti – skatina jai paklusti. Treti – ragina gyventojus išlikti ramius ir pasitikėti medicinos mokslu.
Prisitaikyti nereikia
Antašavos ir Šv. Domininko parapijų klebonas bei Bistrampolio dvaro valdytojas Rimantas Gudelis, kalbėdamas apie žmonių skiepijimą nuo COVID-19 ligos, remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos principais. Prieš mokslus seminarijoje R.Gudelis studijavo chemiją ir biochemiją, todėl visiškai pasitiki šiuolaikine medicina. Kunigas koronavirusu persirgo ir žada, kai ateis laikas vakcinacijai, būtinai tą padaryti. Pasiskiepyti nuo COVID–19 ligos jis kviečia ir visus dar to nepadariusius parapijiečius.
„Tikintieji žmonės yra vyresnio amžiaus ir daugelis jų jau pasiskiepijo, o į tuos, kurie nenori skiepytis, visose parapijose žiūrim pagarbiai“, – kalbėjo R.Gudelis.
Kunigas pastebi, kad kiekvienas buvęs ir esamas suvaržymas neigiamai veikia visuomenę, o neprotingi valdžios atstovų sprendimai tik dar labiau įaudrina žmones.
„Kada valdžia reikalauja prievarta skiepytis, normalu, kad žmonėms kyla priešinga reakcija. Valdžia turėtų daugiau galvoti ir ypač daugiau komunikuoti su žmonėm. Kol nebus komunikacijos, tol jie patirs nesėkmes. Kada valdžia stumia neokomunizmo politiką, nemanau, kad žmonės turi būti susitaikę, žmonės turi streikuoti. Išsivalyti, susitaikyti ar prisitaikyti tikrai nereikia“, – savo nuomonę dėstė kunigas R.Gudelis.
Linki pasitikėti Dievu
Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo parapijos žmones dvasinio gyvenimo keliu tikinčiuosius lydintis kunigas Alfredas Puško laikosi nuomonės, kad klusnumas vyriausybei turi būti.
„Jeigu esame pilietinė visuomenė, jeigu specialistai ir visi mokslininkai ragina skiepytis, jeigu jų žinios paremtos mokslu, tai kodėl reikia priešintis ir susigalvoti savo teorijų – turime paklusti. Klusnumas yra labai gera savybė“, – kalbėjo pats nuo COVID-19 ligos pasiskiepijęs A.Puško.
Kunigas klausia, kodėl taip stipriai žmonės pradėjo tikėti sąmokslo teorijomis.
„Suprantu, skiepai nuo COVID nauji, mes nežinome, kaip jie veiks mus ateityje, kokios bus reakcijos, bet galvoju – kodėl reikia bijoti? Esam skiepyti įvairiais skiepais. Ligos jau buvo pasitraukusios, bet antivakseriai leido joms sugrįžti. Ligos jau buvo išgyvendintos dėka to, kad buvo skiepijami visi žmonės ir nieko neklausė, skiepai buvo privalomi. O dabar dalis žmonių ne tik vaikus pasmerkė, kad jie apsirgtų ta liga, bet ir kad jie nešiotų ir dalintųsi su kitais tomis ligomis, kurių dabar nebūtų atsiradę, jeigu žmonės būtų tvarkingai skiepijami“, – mintimis dalijosi A.Puško.
Be to, kunigas mano, kad COVID-19 ligai skiriamas pernelyg didelis dėmesys: „Nesuprantu, ko čia reikia panikuoti, kaip galima pavargti nuo karantino ar kažkokių tai suvaržymų. Asmeniškai manęs tai nepaveikė ir nėra jokios panikos – reikėjo ir žmones laidoti, ir ligonius lankyti. Patarnauju žmonėms nebijodamas nieko. Visada apie mirtį ir galvoju, ir kalbu kitiems žmonėms, kad neužmirštume, jog mes galim mirti bet kada. Gyvenu tokioje tikrovėje ir virusas nesukelia jokio šoko, svarbu turėti dvasinį užnugarį. Matau, kaip parapijose tie žmonės, kurie seka Dievo žodžiu, yra atsipalaidavę, gyvena be įtampos ir nieko nesibaimina. Jie žino, kad viskas yra Dievo rankose.“
Kunigas A.Puško JP skaitytojams linki pasikliauti mokslu, bet labiausiai pasitikėti Dievu.
