Abiejų komisijų, kurių sudėtis yra vienoda, pirmininkas konservatorius-krikdemas Kęstutis Masiulis po pirmojo jų posėdžio sakė, jog komisijų posėdžiai bus „ne slapti, bet uždari“.
„Tai dėl etikos sumetimų, kadangi nebūtinai apkalta gali pasibaigti sėkmingai ir mes negalime viešinti įvairių su žmogaus asmeniu susijusių dalykų“, – sakė parlamentaras. Esą visuomenė tyrimo metu bus informuojama apie jo eigą, bet nebus komentuojamas jo turinys: „Kai jau mes pabaigsime tyrimą, visa tai taps vieša, jūs galėsite analizuoti, skaityti. Užbaigus tyrimą viskas iki detalių taps vieša ir prieinama visuomenei.“
Pasak K.Masiulio, dviejų Krikščionių partijos narių nusižengimus tirsiančių komisijų darbo kryptis apibrėžia Konstitucija ir Seimo Statutas. Pagal pagrindinį šalies įstatymą, Seimo nariui gresia apkalta „šiurkščiai pažeidus Konstituciją arba sulaužius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“.
„Mes turime išsiaiškinti, ar tie epizodai, kuriuos detaliai nagrinėjo Etikos ir procedūrų komisija, yra verti apkaltos proceso. Kurios aplinkybės gali eiti toliau, į Konstitucinį teismą, kurios nėra tiek svarios ir pagrįstos. Yra pasakyta, kad jie galimai veikė susitarę. Aš to nežinau. Mes tai turėsime paneigti arba įrodyti“, – aiškino K.Masiulis.
Paklaustas, ar komisija nagrinės visai neseniai paviešintą epizodą, kai galimai su L.Karaliaus pagalba buvo išrūpintas Sveikatos apsaugos ministerijos finansavimas politiko artimųjų projektams, K.Masiulis atsakė nekomentuosiąs: „Nagrinėsime įvairius epizodus, galimai susijusius su apkalta.“
Tyrimas bus gilesnis
Anksčiau L.Karaliaus keliones po egzotiškas šalis Seimo posėdžių metu nagrinėjusiai Seimo etikos ir procedūrų komisijai šis politikas atsisakė pateikti savo pasą, kitus dokumentus, iš kurių matytųsi, kurias konkrečiai valstybes jis aplankė. Pasak K.Masiulio, šįkart jis to neišvengs: „Aš manau, kad tai privalu pateikti apkaltos komisijai.“
Pirmadienį komisijos aptarė technines tyrimo detales, sudarė preliminarius galimai kviečiamų asmenų sąrašus Tarp jų turėtų būti Konstitucinės, Baudžiamosios teisės atstovų, galimų A.Sacharuko ir L.Karaliaus nusižengimų liudytojų.
Pasak K.Masiulio, jei komisijos nustatytų, kad L.Karaliaus ir A.Sacharuko veiksmai prieštarauja Lietuvos įstatymams, bus kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą prašant ištirti „krikščionių“ veiksmus.
Vienas ilsėjosi, kitas jį dangstė
Abiejose specialiuose tyrimo komisijose dirba tie patys 12 parlamentarų. Komisijos privalo parengti išvadas, ar yra motyvuotas pagrindas pradėti mandatų atėmimo procedūrą iš Seimo narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus.
Apkaltos tekste, kurį parėmė per 50 Seimo narių, teigiama, jog yra pagrindo įtarti, kad Seimo narys „A.Sacharukas ir Seimo narys L.Karalius veikė bendrai ir iš anksto susitarę, siekdami pridengti Seimo tuometinės frakcijos „Viena Lietuva“ nario L.Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas“.
Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad jis atostogavo užuot dirbęs pratęstoje Seimo sesijoje, sakė netiesą, sudarė galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo nario mandato gali netekti už tai, kad 13 kartų neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele ir suklastojo dokumentus.
Be to, abu parlamentarai taip pat kaltinami, kad „veikė bendrai ir iš anksto susitarę siekdami pridengti L.Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas".
L.Karalius praleido visus sausio viduryje vykusios pratęstos rudens sesijos plenarinius ir komitetų posėdžius. Jis tuo metu buvo išvykęs į Aziją. Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje politikas aiškino, kad planavo grįžti, bet dėl nenumatytų aplinkybių esą negalėjo to padaryti.
Tuo metu A.Sacharukas pasinaudojo kolegos balsavimo kortele. Fiksuota, kad ja balsuota 13 kartų. Iš pradžių politikas tvirtino tokiu būdu tikrinęs, ar galima balsuoti ne savo kortele, vėliau aiškino supainiojęs korteles.
Dėl komisijų parengtų išvadų balsuos Seimas. Jeigu dauguma parlamentarų nuspręs, kad toks pagrindas yra, bus parengtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Šis spręs, ar parlamentarai savo elgesiu nenusižengė Konstitucijai ir nesulaužė priesaikos.
Galutinį sprendimą dėl mandatų atėmimo priima Seimas. Pagal Seimo statutą, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių arba 85 parlamentarai.
Apkaltos argumentus tiriančių komisijų pirmininkas vylėsi, kad komisija spės atlikti savo darbą laiku – iki gegužės 1-osios. „Dirbsime du kartus per savaitę po du posėdžius. Dirbsime intensyviai, manau, kad suspėsime. Jei paaiškės, kad reikia dar padirbėti, pradėsime dirbti kiekvieną dieną. Seimas paprastai baigia darbą apie 19 valandą. Po to galime dar porą valandų ir komisijoje pasidarbuoti“, – kalbėjo K.Masiulis.
Kiti komisijų posėdžiai numatyti trečiadienį.
