Lapkričio 18 dieną Lietuvos žydų bendruomenei puikiai pažįstamo bei įvairiomis iniciatyvomis holokausto atminimo tematika garsėjančio Granto Arthuro Gochino, šiuo metu dirbančio Togo Respublikos garbės konsulu ir Los Andželo konsulinio korpuso vicedekanu, asmeninėje feisbuko paskyroje pasirodė įrašas, kuriame stebimasi Kauno IX forto muziejaus suvenyrų parduotuvėje neva parduodamu šokoladu.
„Retai kada lieku be žodžių. Prašau visų pasisakyti. 9-ajame forte Lietuvoje buvo nužudyta nuo 45 000 iki 50 000 žydų. Lietuva kitas masinių žudynių vietas pavertė vakarėlių ir vestuvių vietomis, todėl tai nėra netikėta.
Kažkas man ką tik atsiuntė šias dvi 9-ojo forto turistinėje parduotuvėje parduodamos prekės nuotraukas. Puošiama renginio vietos pavadinimu. Parduota siekiant pelno. Ant mūsų nužudytų šeimų kraujo. Mieste, kuris turi daugybę garbės Holokausto vykdytojams.
Kokia būtų jūsų reakcija, jei gautumėte šiuos firminius šokoladus iš žudymo lauko? Ką tai rodo Lietuvos vertybių sistemoje? Aš be žodžių“, – tokiu įrašu anglų kalba pasidalijo G.A.Gochinas, savo internetinėje paskyroje prisistatantis žmogumi, aktyviai dalyvaujančiu žydų reikaluose, daugiausiai dėmesio skiriančiu istoriniam teisingumui.
Pastaruosius 30 metų įrašo autorius teigia praleidęs dokumentuodamas ir atkurdamas žydų gyvenimo Lietuvoje ženklus, vadovavo projektui „Maceva“ Lietuvoje, kuris kartografavo, inventorizavo, dokumentavo, restauravo daugiau nei penkiasdešimt apleistų ir neprižiūrimų žydų kapinių.
Komentaruose po šiuo pasisakymu užvirė diskusija. Ne vienas piktinosi tokiu lietuvių nejautrumu tragiškiems istorijos faktams, nepagarba bei arogancija.
„Įsivaizduoju, kad jiems patinka skonis. Primena jiems senus gerus laikus“, – po šokoladų, papuoštų Kauno IX forto muziejaus emblema, nuotrauka pasisakė dar vienas užsienietis.
G.A.Gochinas priminė ir VII fortą Kaune, kuris, buvęs dar vienu žudymo lauku, pasak jo, dabar naudojamas poilsiui, muzikos koncertams, vestuvėms, stovykloms ir bendroms pramogoms. Įrašo autorius netgi patalpino tai įrodančią nuotrauką.
„Kaip gertum vyną, pavadintą Aušvico malonumu!“, – stebėjosi dar vienas komentatorius.
Piktinosi net iš Izraelio
15min susisiekė su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky. Paklausta, ką mano apie tokį muziejaus suvenyrą, ji atskleidė dieną prieš sulaukusi dėl šio šokolado net skambučių iš Izraelio. Skambinantieji buvo pasipiktinę.
„Turėtų būti labai kartus šokoladas. Ne šiaip sau kartusis šokoladas, o labai kartus šokoladas, – situaciją kiek ironizavo F.Kukliansky. – Niekad nepalaikiau, nepalaikau ir nepalaikysiu tokių sakralinių vietų tapimo pasilinksminimo vietomis.
Žinau, kad VII forte ir vestuvės vyksta, ir gimtadieniai. Tai nėra pagarbos ženklas. VII fortas, žinote, yra nupirktas privataus asmens. Jo požiūris į Holokaustą yra jo požiūris. Galime piktintis, bet nelabai ką galime padaryti. IX fortas priklauso valstybei, tad tokie dalykai, kaip šokolado pardavimas su muziejaus ženkleliu, turėtų būti reguliuojami valstybės. Tai kažkiek atspindi ir valstybės požiūrį į įvykius, apie kuriuos mes kalbam, kuriuos mes minime, praėjus 80-čiai metų. Nežinau, kas tokioje vietoje gali pirkti ir valgyti šokoladus. Tai nėra padoru. Netgi neturint blogų ketinimų. Yra kultūros, požiūrio į kito nelaimę lygis, empatijos, supratimo trūkumas“.
Vis dėlto, F.Kukliansky nepritaria tokiam viešam problemos eskalavimui tarptautiniu mastu. Pasak jos, užtektų pastabos muziejui.
Paklausta, kas turėtų būti pardavinėjama tokio tipo muziejuose, ji prakalbo apie koncentracijos stovyklų informacinius centrus, kurie išnaudojami edukaciniais tikslais – galima įsigyti knygų apie holokaustą, simbolinių suvenyrų, kaip, pavyzdžiui, akmenuką su užrašu „Mes nepamiršime“.
„Jei pradėsim kepti tortus ir pavadinsime juos „Žydų žudynės“ ar „Žydų kraujas“... Nežinau, ar tai atitiks humanitarinį požiūrį į tai, kas įvyko. Asmeniškai pažįstu IX forto muziejaus direktorių – nemanau, kad jis blogas žmogus. Visiškai juo pasitikiu. Jei kažkas paskleidė tokią klaidą, nereikia daryti sensacijos per visą pasaulį. Tikiuosi, kad ateityje tokie šokoladai nebus dalinami ir pardavinėjami“, – patikino F.Kukliansky.
Kilo didelis triukšmas dėl nedidelių dalykų.
Ji teigė žinanti G.A.Gochiną, kuris – aktyvus pagalbininkas žydų bendruomenei, bičiulis. Ne visada jo pasiūlymai būna priimtini Lietuvos žydų bendruomenei, tačiau į daugelį šio asmens pastabų atsižvelgiama, už daugelį iniciatyvų yra dėkojama.
„Jaučiu jam pagarbą. Tik dabar kilo didelis triukšmas dėl nedidelių dalykų“, – patikino ji.
Šokoladas yra šokoladas
Kiek kitokios nuomonės buvo Gercas Žakas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas, kuris taip pat tikino žinąs G.A.Gochiną.
„Čia yra ir muziejus, ne tik žydų žudynių, Holokausto atminimo vieta. Muziejus atspindi daug įvykių. Jei šokolado etiketėje būtų pavaizduotas Holokaustas, žudynės, o dabar šokoladas yra su IX forto muziejaus užrašu. Tai – išpūstas dalykas, nesuprantu, kaip galima pasidaryti kažkokią sau reklamą. Nematau jokios problemos. Šokoladas atvaizduoja muziejų, o ne žudynes. Šokoladas yra šokoladas“, – nuomonę išsakė G.Žakas.
Anot jo, reiktų pasidžiaugti, kad IX forto muziejaus administracija organizuoja įvairias edukacijas, prasmingus renginius, pavyzdžiui, žydų rašytojų skaitinius, kai skaitovai būna vaikai.
G.Žako teigimu, reiktų kreipti dėmesį ne į tai, kad vaikams padovanojo šokolado su IX forto muziejaus užrašu, o į tai, kad tokie renginiai yra organizuojami.
„Vaikai nuostabiai skaito, įsijaučia į tragediją, kuri vyko IX forte. Pagirti muziejų reikia, pasidžiaugti. Mes taip pat dovanojome vaikams šokoladus. Na, ne su IX forto simbolika, bet IX forte. Gali sakyti, kad IX forte negalime šokolado valgyti. Gali nueiti iki beprotybės“, – stebėjosi G.Žakas.
Jis patikino, VII forte niekad nematęs vestuvių, tik vykstančias įvairias edukacijas. O ir naujas paminklas, anot jo, pastatytas, sutvarkyta žudynių vieta, kuri iki tol buvo apleista.
Šokolado nepardavinėja
Pakalbėjus su Kauno IX forto muziejaus direktoriumi Mariumi Pečiuliu, aiškėja, kad išties situacija gali būti kiek per daug išpūsta – nuo mažos iš konteksto išimtos detalės išsirutuliojo nedidelis tarptautinis skandaliukas.
„Visų pirma, tai yra absoliutus nesusipratimas. Tai yra ne pirmas atvejis, kai žmonės, neįsigilinę į situaciją, gavę kažkokią kontekstinę informaciją ir ja disponuodami, daro kategoriškas išvadas ir tai paleidžia į viešą erdvę, net nepabandę iš pradžių pasidomėti, paklausti: kas, kur, kaip ir dėl ko. Pradedi galvoti, gal tai sąmoningas veiksmas.
Niekas negamina šokoladų ir jų, jokiu būdu, nepardavinėja suvenyrinėje parduotuvėje. Nėra jokios komercijos. Buvo užsakyti keli šokolado egzemplioriai ir pristatyti jie kaip reprezentacinė dovana skaitovų konkursui, kurį mes organizavome. Tai buvo numatyta kaip suvenyrinė dovana konkurso, vykusio spalį, dalyviams, pirmiausiai – vaikams. Nešnekame apie šimtus šokoladų“, – paaiškino M.Pečiulis.
Jis atkreipė dėmesį ir į nuolatinį akcentavimą „iš žudynių vietos“. Ant šokolado pakuotės, direktoriaus teigimu, yra uždėtas muziejaus, o ne IX forto, memorialinio komplekso ar masinio žudynių lauko, lipdukas. Muziejus – valstybinė įstaiga, kuri dirba ne tik holokausto istorijos plotmėje. Muziejuje kalbama ir apie fortifikaciją, tarpukario, sovietinių okupacijų istoriją.
„Reiktų atskirti vietą ir įstaigą“, – pabrėžė muziejaus direktorius.
Apmaudžiausia jam šioje istorijoje yra tai, kad susidomėję asmenys pamato tokias ar panašias detales, bet nepamato, ką muziejus daro, norėdamas reprezentuoti holokausto istoriją – organizuojamas didžiulis skaičius renginių, įrengiama daugybė ekspozicijų.
„Kad šokoladas padovanotas – pastebi, o kad ekspozicija bus atidaroma Didžiajai akcijai, kad ką tik įvyko eisena, prisimenant holokausto aukas... Tai labai apkarsta mūsų darbuotojams, darantiems viską, kad pristatytų šį itin skaudų laikotarpį“, – patikino M.Pečiulis, pats nematęs diskusiją sukėlusio įrašo, o ir asmeniškai nesulaukęs jokių nusiskundimų dėl neva pardavinėjamo šokolado.
Oficialios pozicijos, kurioje būtų išreikštas nepasitenkinimas, nesulaukė ir muziejus. Kilus tokiam ažiotažui, pašnekovas pažadėjo išanalizuoti šią situaciją ir padaryti išvadas.
Muziejaus direktorius atskleidė, kad kitąmet mąstoma plėsti suvenyrų asortimentą parduotuvėje. Itin trūksta leidinio anglų kalba, kurį planuojama kitais metais išleisti, o populiariausia prekė jau dabar – magnetukai.
„Praėjusią savaitę pradėjome pardavinėti pirmąjį muziejaus katalogą, išleistą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje“, – teigė M.Pečiulis.