Kiek daugiau nei pusė, 54 procentai, Lietuvos gyventojų jam nepritartų.
Kaip rodo tyrimas, penktadalis atsakiusiųjų sutiktų, jei šį gynybos mokestį mokėtų ir gyventojai, ir verslas. 16 proc. pritartų, jei šį gynybos mokestį mokėtų tik verslas ir tik 4 proc. respondentų linkę pritarti gynybos mokesčiui, jei jį mokėtų tik fiziniai asmenys – visi šalies gyventojai. 6 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Gynybos mokesčiui, jei jį mokėtų ir gyventojai, ir verslas, dažniau pritaria jaunimas iki 30 metų (24 proc.), didmiesčių gyventojai (16 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (33 proc.) bei su didžiausiomis (per 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (28 proc.), vadovai (33 proc.), besimokantis jaunimas (28 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (24 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje (24 proc.), dešiniųjų pažiūrų gyventojai (30 proc.).
Kad tokį mokestį mokėtų tik verslas, dažniau pritaria bedarbiai ir namų šeimininkės (31 proc.)
Dažniau nei kiti šiuo klausimu nuomonės neturėjo ne lietuvių tautybės gyventojai.
Naujam gynybos mokesčiui nuo 2025 metų dažniau nepritaria vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys kaime ar mažesniuose miestuose, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su vidutinėmis (1001–1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, darbininkai ir ūkininkai, dirbantys privačiame sektoriuje, kairiųjų pažiūrų gyventojai – 62 proc. iš jų tokiam mokesčiui nepritaria.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2024 metų sausio 19–29 d. LRT užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Tyrimo metu buvo apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas.
Gyventojų buvo klausiama apie siūlymą nuo 2025 metų įvesti naują gynybos mokestį ir kaip jiems atrodo, kas jį turėtų mokėti.
