Visgi, taip pat egzistuoja ir nemažai neigiamų nuostatų – ženkli respondentų dalis mano, kad imigrantai atima darbo vietas iš vietinių darbuotojų bei tvirtina, kad imigrantai yra našta šalies socialinių paslaugų sistemai.
Pripažįstamas darbuotojų iš užsienio poreikis
2024-ųjų liepos mėnesį atliktoje apklausoje buvo teiraujamasi apie imigrantus, kurie atvyko ne iš Europos Sąjungos šalių ir šiuo metu ES gyvena legaliai.
Daugelis respondentų sutiko, jog imigrantai padeda užimti darbo vietas, į kurias Lietuvoje sunku rasti dirbančiųjų. Šis skaičius išlieka pastovus bėgant metams – 71 proc. apklaustųjų taip manė tiek šiemet, tiek 2017-aisiais. Pusės apklausos dalyvių nuomone, imigrantai daro teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai.
Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertės Mintautės Jurkutės, tai rodo, kad visuomenė pripažįsta, jog tam tikri sektoriai labai priklauso nuo užsienio darbo jėgos: „Lietuvos populiacijai senėja, o besivystant tarptautinėms įmonėms, nuotolinio darbo galimybėms, vietiniai darbuotojai turi daug skirtingų profesinių pasirinkimų. Imigracija tampa būtina norint atitikti darbo jėgos poreikius. Tai gali paaiškinti, kodėl žmonių požiūris į imigrantus, kaip darbo jėgos trūkumo sprendimą, išlieka pastovus laikui bėgant.“
Ne visos nuostatos pozityvios
Nors imigrantų indėlis darbo rinkoje pripažįstamas, paraleliai egzistuoja gana stiprios neigiamos nuostatos: reikšminga apklaustųjų dalis (44 proc.) mano, kad imigrantai atima darbo vietas iš dirbančiųjų Lietuvoje. Turinčių tokią nuomonę padaugėjo – 2017 m. taip manė 37 proc. apklaustųjų.
Daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustųjų imigrantus laiko našta Lietuvos socialinių paslaugų sistemai.
Visuomenės požiūrio dvilypumas atsiskleidžia ir kalbant apie skirtingas profesijas. 69 proc. respondentų teigia, kad jaustųsi patogiai naudodamiesi gydytojų imigrantų paslaugomis, tačiau gerokai mažiau žmonių pozityviai vertintų imigrantą, kaip tiesioginį savo vadovą (48 proc.).
Požiūris į imigrantą vadovaujamose pareigose – prasčiausias per 8 metus. 2017 metais 68 proc. respondentų teigė, kad tokioje situacijoje jaustųsi patogiai, 2021 metais – 63 proc.
„Apklausos rezultatai atskleidžia pasitikėjimo iššūkius ir požiūrį į hierarchiją – imigrantai labiau laukiami aptarnavimo, pagalbos ar nekvalifikuoto darbo srityse, o ne vadovaujamose pareigose. Panašu, kad rezultatai atspindi ir kitų šalių tendencijas: daugelis pripažįsta imigracijos būtinybę dėl ekonominių priežasčių ir į imigrantų darbą žvelgia pragmatiškai, tačiau greta egzistuoja augančios gynybinės nuostatos, imigraciją matant kaip riziką nacionaliniam saugumui, kultūrai, tradicijoms“, – teigia M. Jurkutė.
