Reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą apie sutartinę surogatinę motinystę spalio 13–20 dienomis 15min užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“.
1319 gyventojų buvo paklausti, ar pritartų, ar nepritartų, kad Lietuvoje būtų įteisinta surogatinė motinystė, kai moteris galėtų pagal susitarimą išnešioti, pagimdyti ir perduoti kūdikį kitai porai, negalinčiai susilaukti vaikų.
Pritaria 60 proc. apklausos dalyvių
26 proc. apklaustųjų atsakė, jog tikrai pritartų, 34 proc., – jog labiau pritartų.
15 proc. nurodė labiau nepritariantys surogatinei motinystei, o 12 proc. – tikrai nepritariantys.
Dar 13 proc. šiuo klausimu teigė neturintys nuomonės.
Moterų ir vyrų pozicijos šioje apklausoje pasiskirstė apylygiai: 60 proc. moterų ir 61 proc. vyrų nurodė tikrai ar labiau pritariantys surogatinei motinystei.
Labiau ar tikrai surogatinei motinystei nepritartų 28 proc. apklaustų moterų ir 27 proc. vyrų.
13 proc. moterų ir tiek pat vyrų nurodė dėl to neturintys nuomonės.
Didelis palaikymas Vilniuje
Palankiausiai apie surogatinę motinystę atsiliepė jaunimas: tikrai ar labiau tam pritartų 67 proc. 18–29 metų amžiaus žmonių, 64 proc. – 30–39 metų amžiaus žmonių, 63 proc. – 40–49 metų amžiaus žmonių, 58 proc. – 50–59 metų amžiaus žmonių ir 51 proc. – 60–74 metų amžiaus žmonių.
Nepalankiausiai surogatinę motinystę vertino vyresnio amžiaus gyventojai: labiau ar tikrai tam nepritartų 34 proc. 60–74 metų amžiaus žmonių, 28 proc. – 50–59 metų amžiaus žmonių, 29 proc. – 40–49 metų amžiaus žmonių, 24 proc. – 30–39 metų amžiaus žmonių ir 20 proc. – 18–29 metų amžiaus žmonių.
Už surogatinės motinystės įteisinimą pasisakė ypač didelė dalis sostinės gyventojų – tikrai ar labiau tam pritartų 72 proc. vilniečių, 19 proc. – labiau ar tikrai nepritartų, 9 proc. nurodė neturintys nuomonės.
Miesteliuose ir kaime žymi dalis neturi nuomonės
Dauguma – 53 proc. – miestelių ir kaimo vietovių gyventojų taip pat tikrai ar labiau pritartų surogatinei motinystei.
Labiau ar tikrai nepritartų – 29 proc., gana nemaža dalis – 18 proc. – neturi nuomonės.
Daugiausiai pritariančiųjų surogacijai – tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą, mažiausiai – tarp tų, kurie išsilavinimo neturi ar turi pradinį, ar pagrindinį.
Tikrai ar labiau surogatinės motinystės įteisinimui pritartų 62 proc. apklaustųjų, turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą, 58 proc. – turinčiųjų aukštesnįjį išsilavinimą, 55 proc. – turinčiųjų vidurinį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą ir 50 proc. – neturinčių išsilavinimo ar turinčių pradinį, ar pagrindinį.
Labiau ar tikrai surogatinės motinystės įteisinimo nepalaikytų 27 proc. apklausos dalyvių su aukštuoju išsilavinimu, 30 proc. – su aukštesniuoju išsilavinimu, 27 proc. – su viduriniu ar specialiuoju viduriniu ir 36 proc. – su pradiniu ar pagrindiniu, ar be išsilavinimo.
Džiaugiasi visuomenės tolerancija
Įteisinti altruistinę gestacinę surogaciją siekia Sveikatos apsaugos ministerija, parengusi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas.
Surogacija būtų galima, jei moteris įsipareigotų, „naudojant kitos poros lytines ląsteles, reprodukcinius audinius ar embrioną, pastoti, išnešioti ir pagimdžiusi perduoti kūdikį šiai porai, jei poros moteris serga liga, dėl kurios nėštumas tokiai moteriai yra kontraindikuotinas ir (ar) fiziologiškai negalimas ir šis procesas yra negrįžtamas“.
Pataisos su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis buvo derinamos iki spalio 13 dienos.
Kad galėtų keliauti į Seimą, joms dar turės pritarti Vyriausybė.
Gyventojų apklausos rezultatai, pasak Vaisingumo asociacijos vadovės Rūtos Vyšniauskaitės-Marcinkevičienės, rodo, jog pataisos dėl surogacijos turėtų būti svarstomos sparčiau, tam visuomenė esą subrendo.
„Tai rodo, kad žmonėms nėra svetima šita problema. Tolerancija išties džiugina“, – 15min komentavo R.Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė.
Aktualu nedidelei daliai žmonių
Ji darė prielaidą, jog Lietuvos gyventojai teisingai suprato pataisų tikslą.
„Turbūt žiniasklaidoje buvo tinkamai išdiskutuota. Taip pat žinios pasiekė žmones, kad Lietuvoje siūloma tik altruistinė surogacija, net nesvarstant apie jokią kitą komercinio pobūdžio pakaitinę motinystę“, – kalbėjo asociacijos vadovė.
Turbūt žiniasklaidoje buvo tinkamai išdiskutuota.
Jos įsitikinimu, Lietuvos žmonės komercinei surogacijai nepritartų.
Paklausta, kokiam skaičiui žmonių surogacijos įteisinimas būtų aktualus, R.Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė teigė, jog skaičius nedidelis:
„Remiantis gydytojais, kurie pasisakė per diskusijas, galėtų būti trys šeimos per metus. Gal ir viena per metus. Poreikis nėra didelis, bet jis jautrus ir labai skausmingas šeimoms.“
Surogacijai nepritaria
Seimo narė Agnė Širinskienė siekius įteisinti neatlygintiną surogatinę motinystę įvertino nepalankiai.
Esą kitas žingsnis būtų komercinė surogacija.
„Aš nepritariu ir altruistiniam variantui. Jis beveik niekada nebūna veikiantis. Dėl to šalys, kurios įsiteisina altruistinį variantą, paskui, jeigu nori, kad veiktų modelis, pereina prie apmokamo varianto“, – anksčiau „Žinių radijui“ komentavo politikė.
A.Širinskienės vertinimu, surogacija yra viena iš modernių moterų išnaudojimo formų: „Nesinorėtų, kad Lietuvos moterys būtų išnaudojamos dėl tokios komercijos.“
Ką ji mano apie apklausos rezultatus?
Abejoja, ar gyventojai įsigilinę į temą
Seimo narės įsitikinimu, apklausos dalyviams užduotas klausimas buvo suformuluotas nekorektiškai:
„Kada klausimas yra sukeliantis gailestį, kalbant apie nevaisingų šeimų problemų sprendimą, manęs tikrai nestebina sąlyginai nemažas palaikymo procentas, nes visi žmonės iš karto galvoja apie tuos, kurie dėl ligų ar kitų priežasčių nesusilaukia vaikelio.“
Manęs tikrai nestebina sąlyginai nemažas palaikymo procentas.
Pasak politikės, apklausos rezultatai būtų kitokie, jei būtų pasiteirauta apie komercinę surogaciją ar jos pasekmes.
„Manau, kad klausiant apie komercinę surogaciją atsakymai būtų kitokie.
Manau, kad būtų kitokie atsakymai, jei būtų klausiama apie rizikas, kurios kyla surogatinėms motinoms. Yra buvę tokių atvejų, kada surogatinės moterys nėštumo ar gimdymo metu miršta“, – komentavo A.Širinskienė.
Be to, ji svarstė, kiek gyventojai yra įsigilinę į surogacijos problemas:
„Klausimas, kiek žmonės yra susipažinę su surogacijos problemomis.
Kitas dalykas, kiek jie suvokia, kad altruistinė surogacija yra labai retas dalykas, nes moterys nenori išnešioti vaikų neatlygintinai, nes tai ganėtinai didelė našta.“
Mano, kad iniciatyva subliukš
Ar pataisos dėl altruistinės surogacijos turi perspektyvų ir bus priimtos?
Seimo narė įsitikinusi, kad ne.
„Seime pritarimo tokiam drastiškam žingsniui <...> vargu, ar būtų. Aš tik spėčiau, kad tai buvo valdančiųjų bandymas patestuoti ribas, kokia bus reakcija, o pamačius reakciją, matyt, projektas numirs“, – komentavo A.Širinskienė.
