Jos duomenimis, 34,3 proc. gyventojų visiškai pritaria, o 28,2 proc. greičiau pritaria tokiam sprendimui.
Tuo tarpu visiškai nepritariančiųjų, apklausos duomenimis, yra 11,1 proc., greičiau nepritariančiųjų – 13,2 procento.
Dar 13,2 proc. apklaustųjų nurodė neturėję nuomonės šiuo klausimu.
Bijo Rusijos
Didesnis palaikymas šiam rugsėjį įvestam draudimui yra tarp turinčių aukštesnį išsilavinimą bei gaunančių aukštesnes pajamas žmonių, didmiesčių gyventojų, valstybės tarnautojų.
Tuo metu labiausiai Rusijos piliečių atvykimo ribojimams nepritaria žemesnio išsilavinimo žmonės, provincijos gyventojai, namų šeimininkai, pensininkai.
Labiausiai sprendimą palaiko valdančiųjų konservatorių ir Liberalų sąjūdžio rinkėjai, mažiausiai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos, Tautos ir teisingumo sąjungos rėmėjai, rodo apklausos duomenys.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) mokslo darbuotojas Nerijus Maliukevičius teigia, jog apklausos rezultatai atspindi tai, jog žmonės bijo Rusijos.
„Iš principo dabartinė geopolitinė situacija atsispindi žmonių baimėse. Tikimasi, kad Rusijos žmonių čia bus mažiau ir nebus įsileidžiama. Sakyčiau, reprezentatyvu esamai situacijai“, – BNS teigė N.Maliukevičius.
Atspindi skirtingus rinkėjus
Pasak N.Maliukevičiaus, apklausos rezultatai gana ryškiai pasiskirstė pagal žmonių balsavimo rinkimuose Lietuvoje preferencijas, rodančias „amžiną ir kituose tyrimą pademonstruotą skirtingą požiūrį į Rusiją“.
Matosi ir atitinkamose socialinėse grupėse, bet ne taip, kaip pagal politines preferencijas“, – sakė mokslininkas.
Pavyzdžiui, tarp ketinančių balsuoti už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rusų neįleidimą remia 89 proc. respondentų.
Tuo tarpu tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungs rėmėjų neįleidimo politiką palaiko 41,1 proc. apklaustųjų.
VU TSPMI mokslininkė Ainė Ramonaitė teigia, jog tyrimo rezultatams galėjo turėti įtakos Rusijoje rugsėjo 21 dieną paskelbta mobilizacija – sociologinis tyrimas vyko nuo rugsėjo 15 iki 24 dienos.
„Nuo mobilizacijos Rusijoje tie žmonės, jų neįsileidimas, įgavo kitą prasmę“, – teigė profesorė.
Anot jos, vieni žmonės šį draudimą vertina žvelgdami per geopolitinę prizmę, kiti – atsižvelgdami į ekonominius aspektus.
„Dešiniųjų pažiūrų žmonės, pritariantys dabartinės Vyriausybės veiksmams, žiūri į klausimą iš vertybinės politikos pozicijų, o labiau kairiąsias partijas palaikančių rinkėjų, mažesnių pajamų, gyvenantys provincijoje, žiūri per pragmatinę prizmę į visus klausimus, susijusius su sankcijomis Rusijoje“, – sakė A.Ramonaitė.
„Negalima sakyti, kad jie prorusiški, bet žiūri į kaštus, kuriuos patiria Lietuvos gyventojai, verslai dėl tos politikos ir jos nelabai palaiko. Šis klausimas yra platesnių geopolitinių nuostatų atspindys“, – pridūrė ji.
Baltijos šalys ir Lenkija sieną Rusijos turistams užvėrė rugsėjo 19 dieną, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.
Tikslūs tyrimo rezultatai:
„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausia, ar jie pritaria, ar nepritaria Baltijos šalių ir Lenkijos sprendimui neįsileisti į šalis didžiosios dalies Rusijos piliečių.
Atsakymai: „Visiškai pritariu“ – 34,3 proc., „Greičiau pritariu“ – 28,2 proc., „Greičiau nepritariu“ – 13,2 proc., „Visiškai nepritariu“ – 11,1 proc., „Neturiu nuomonės“ – 13,2 procento.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko rugsėjo 15-24 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.
Jos metu apklausti 1000 pilnamečių šalies gyventojų 25 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų. Maksimali apklausoje esančių duomenų paklaida siekia 10 procentų.
