Atsakingai dirbantys pareigūnai, vos pajudinę kokią nors negerovę, neskuba žadėti galutinio rezultato ir negarantuoja nusiųsiantys į Lukiškes vieną kitą naują klientą. Juolab patirtis rodo, jog daugelis šalyje triukšmingai, su kratomis ir sulaikymais, pradėtų tyrimų būna gėdingai numarinami.
Tačiau kai kurių 2011 m. surengtų teisėsaugos operacijų mastai ir pobūdis leidžia manyti, kad pareigūnai ne imituoja veiklą, o pluša iš peties.
Antraip didžiulis skandalas būtų kilęs dėl to, jog paskutinį 2011 metų ketvirtį Vyriausybė nusprendė paskatinti 437 pareigūnus ir valstybės tarnautojus, padėjusius išaiškinti stambaus masto kontrabandos, mokesčių slėpimo bei kitokių piktnaudžiavimų atvejus.
1 mln. 378 tūkst. litų suma ketvirtąjį šių metų ketvirtį už sėkmingą kovą su kontrabanda ir mokesčių slėpimu nutarta skirta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Muitinės, Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams ir valstybės tarnautojams.
Ar pareigūnai iš tiesų užsitarnavo tokias premijas?
Teigiama, jog bendra šių paskatintų pareigūnų ir valstybės tarnautojų užkardyta žala valstybei sudaro 106 mln. litų.
15min.lt siūlo prisiminti, kaip sakoma, kūnu dar netapusius, tačiau ir parodomųjų neprimenančius dar šviežius tyrimus, specialias operacijas.
Didžiulio masto kratos Gariūnuose ir nelegalios prekybos organizatorių namuose
 |
| Kadras iš FNTT filmuotos medžiagos/Kratos epizodas: pas įtariamuosius rasta ginklų, šovinių ir pasakiškos sumos grynųjų |
Spalį įvairių institucijų pareigūnai ir agentai krėtė Gariūnų turgavietę.
Bendros operacijos metu sulaikyta daugiau nei 60 nusikalstamų veikų vykdymu įtariamų asmenų. Nusikalstamos veikos organizatorių, vykdytojų ir padėjėjų darbo vietose, namuose, sandėliuose, prekybos vietose, automobiliuose atlikta per 120 kratų.
Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai pareikšti 41 asmeniui.
Mažiausiai 7 asmenis teismas leido laikyti suimtus ilgiau nei 48 val.
Tarp sulaikytųjų buvo broliai Piotras ir Valerijus Tkačiukai. Netrukus teismas leido suimti Piotrą dviem mėnesiams, Valerijų – vienam.
Pirkėjams Gariūnuose tekdavo ženkliai permokėti už prekes.
Operacijos Gariūnuose metu buvo išaiškinta ir užkardyta 4 nusikalstamų grupių veikla. Kratų metu rasti ir paimti nusikalstamą veiką patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai, įvairūs juodraščiai, ribotos atsakomybės bendrovių, bankinių sąskaitų duomenys, kompiuteriai ir kompiuterinės laikmenos, kaip įtariama, iš nusikalstamos veikos gauti daugiau nei 1,2 mln. litų grynųjų pinigų, be dokumentų įsigytos įvairios prekės už daugiau kaip 5 mln. litų.
Nustatytas preliminarios žalos valstybei dydis – 15 mln. litų.
Atskleistas gerai organizuotas nusikalstamas tinklas, veikęs ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Lenkijoje. Įvairių prekių gabenimu iš Kinijos į Gariūnus ir kitas turgavietes bei prekybos vietas užsiimančios įmonės per Lenkiją ir Latviją į Lietuvą iš Kinijos gabendavo įvairias prekes ir klastodavo prekių įsigijimo dokumentus, nurodydamos melagingus duomenis apie jų kiekius ir realias kainas.
Pavyzdžiui, žieminės striukės, parduodamos nuo 70 iki 200 litų, neva būdavo įsigyjamos už 2-7 litus, suknelės, kainuojančios apie 50 litų, būdavo įsigyjamos esą už 50 centų. Anot Vilniaus apygardos prokuratūros vadovo Ramučio Jancevičiaus, kol kai kurie asmenys Gariūnuose neteisėtai lobo, kentėjo visi pirkėjai, kuriems tekdavo smarkiai permokėti už prekes. Prokuroras minėjo, kad svarstoma pateikti kaltinimus ir dėl neteisėto praturtėjimo. Grupuotės vadai važinėjo prabangiais automobiliais, turėjo nekilnojamojo turto ir didžiules sumas grynųjų. Jei neteisėtą praturtėjimą pavyktų įrodyti, nusikalstamu būdu gautą turtą valstybė galėtų konfiskuoti.
Maža to, neteisėtose Gariūnų verslo parko schemose, įtariama, dalyvavo teisėsaugos institucijų pareigūnai, o neteisėtais būdais gautomis pajamomis galbūt remtos ir politinės jėgos, „Žinių radijo“ laidoje buvo pareiškęs ministro pirmininko patarėjas kovos su korupcija klausimais Gintaras Kalinauskas.
„Tikrųjų kontrabandos karalių“ susivienijimo sutriuškinimas
 |
| Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./„Aro“ pareigūnai teisme |
Apie tai, kodėl neseniai sutriuškintas kontrabandininkų susivienijimas jau dabar vadinamas istoriniu, 15min.lt rašė gruodžio 1 dieną.
Namai, kuriuose gyveno įtariamieji, pareigūnams priminė prašmatnius muziejus. Kiekvienas iš kontrabandos organizatorių turėdavo išskirtinių, brangiai kainuojančių pomėgių (egzotinės medžioklės, kelionės). Pinigų jie, kaip teigiama, paprasčiausiai net neskaičiuodavo.
Dar 2010-aisiais pradėto slapto ilgalaikio tyrimo metu Muitinės kriminalinės tarnybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnai per keletą kartų organizavo dešimčių vilkikų su cigarečių kontrabanda sulaikymus.
Atlikta daugiau kaip 50 kratų, kurių metu rasti ginklai, sprogmenys, narkotinės medžiagos, didelės grynųjų pinigų sumos, vogti prabangūs daiktai.
2011 m. lapkričio 23-iosios popietę bendromis Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus, Muitinės kriminalinės tarnybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM pajėgomis buvo smogta įtariamiems pagrindiniams kontrabandos organizatoriams. Sulaikant įtariamuosius dalyvavo antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai.
Tądien vienu metu Vilniaus apskrityje gausios teisėsaugos pajėgos pradėjo sulaikymo operaciją, kuri tęsėsi iki vėlumos. Sulaikytus įtariamuosius automatais ginkluoti vyrai masiškai gabeno į teismus dėl suėmimo. Operacijos metu atlikta daugiau kaip 50 kratų, kurių metu rasti ginklai, sprogmenys, narkotinės medžiagos, didelės grynųjų pinigų sumos, kaip įtariama, vogtų prabangių daiktų.
Operacijos metu sulaikyti 25 asmenys. Tyrimo veiksmai buvo nukreipti ir į įtariamų asmenų valdomą nekilnojamąjį turtą, kuris, kaip manytina, buvo įgytas iš lėšų, gautų darant nusikalstamas veikas, taip pat į prabangias transporto priemones.
Šio nusikalstamo susivienijimo padaryta žala valstybei siekia daugiau nei 21 mln. litų.
Š. m. lapkričio 24–25 dienomis Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui patenkinus visus prašymus suimti trims mėnesiams, buvo suimta daugiau kaip 20 asmenų, įtariamų kontrabanda, jos organizavimu ir kitais sunkiais nusikaltimais. 3 iš suimtųjų – Baltarusijos Respublikos piliečiai.
Vienu pagrindinių įtariamųjų – grupuotės vadeiva, žiniasklaidoje neoficialiai įvardijamas daug metų sostinės policijai žinomas „dambrauskinių“ gaujos narys Marijanas Taraškevičius. Sulaikant jį antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojams M.Taraškevičius buvo ištrauktas iš visureigio ir paguldytas ant asfalto. Jo rankinėje aptikta maždaug ketvirtis milijono litų eurais ir litais.
Anksčiau M.Taraškevičius buvo įvardijamas kaip su „dambrauskinių“ (gaujos lyderis Jonas Dambrauskas dabar kalinamas įtariant advokato Sergejaus Novikovo nužudymu) gauja susijęs žmogus.
Kad ir kokie skambūs būtų pareikšti įtarimai, šioje byloje iki šiol vyksta ikiteisminis tyrimas ir net patys prokuratūros atstovai santūriai kalba apie tai, kokią galutinę medžiagą jiems pavyks perduoti į teismą.
Dėl išpirkos pagrobtas Norvegijos pilietis, įkaito išlaisvinimo operacija Vilniaus centre
 |
| Policijos nuotr./Pagrindinis bylos įtariamasis Norvegijos pilietis Steinaras W. |
Spalio pradžioje portalas 15min.lt informavo, kad „Aras“ šturmavo patalpas Vilniuje ir išlaisvino pagrobtą Norvegijos pilietį, o Lietuvoje ir Švedijoje buvo sulaikyti šeši įtariamieji.
Netrukus ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei Generalinės prokuratūros pareigūnai informavo visuomenę apie šią sėkmingai atliktą operaciją, per kurią buvo išlaisvintas pagrobtas norvegas.
Informaciją apie pagrobtą užsienietį Lietuvos policija gavo pirmadienį iš ryto iš Norvegijos pareigūnų. Nors žinios nebuvo labai konkrečios, viską išaiškinti labiausiai patyrusiems mūsų šalies tyrėjams užteko paros.
Už įkaito išlaisvinimą buvo reikalaujama 250 tūkst. Norvegijos kronų. Išpirka buvo sumokėta.
Tą pačią dieną, apie 19 val., Lietuvos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojai šturmavo patalpas Vilniuje ir išlaisvino pagrobtą norvegą. Per šią operaciją buvo sulaikyti keli lietuviai ir vienas norvegas, kuris įvardijamas pagrindiniu įtariamuoju šioje byloje.
Tuo metu, kai „Aras“ smūgiavo Vilniuje, Švedijos policija savo šalyje sulaikė dar du įtariamus Norvegijos piliečius, susijusius su savo tautiečio pagrobimu.
Lietuvos pareigūnai neslėpė, kad iš pagrobto norvego buvo reikalaujama pinigų, išpirkos suma viršijo 100 tūkstančių litų. Už įkaito išlaisvinimą buvo sumokėta.
Osle spaudos konferenciją surengę Norvegijos pareigūnai teigė, jog pirminę informaciją apie Vilniuje pagrobtą tautietį jie gavo pirmadienį apie 8 val. vietos laiku. Apie pagrobtą bendradarbį pranešė įmonės, kurioje jis dirba, darbuotojai. Jie taip pat informavo, kad už įkaito išlaisvinimą reikalaujama 250 tūkst. Norvegijos kronų (110 tūkst. 360 litų).
Norvegijos pareigūnai informaciją perdavė Lietuvos policijai, apie įvykį buvo informuotas ir Europolas.
Pagrobto norvego įmonė pervedė reikalaujamą sumą į nurodytą sąskaitą. Tuo pat metu Lietuvos pareigūnai nustatė, kad savo tautietį galėjo pagrobti norvegas Steinaras W. (gim. 1975 m.). Tuo pačiu pareigūnai nustatė ir vietą, kurioje gali būti laikomas pagrobtasis.
Beje, spaudos konferenciją surengę Norvegijos policininkai teigė turintys duomenų, kad ir prieš savaitę iki minėto šturmo Vilniuje buvo įvykusi panaši įkaitų drama, kurioje taip pat buvo įpainioti norvegai, galimai net tas pats Steinaras. Tačiau Lietuvos pareigūnai apie tai nebuvo linkę plačiau kalbėti.
Su pavojingais nusikaltimais susijęs tarptautinis tyrimas dar tęsiamas.
Velionių Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso pomirtinių kovų tęsiniai, kurių epicentre – mažametė
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Laimutė Stankūnaitė Klonio gatvėje |
Nors vadinamosios Kauno pedofilijos bylos kai kurios aplinkybės šįmet tarsi ir paaiškėjo, klaustukų šioje istorijoje dar ne ką mažiau, nei atsakymų. Net kai kuriems atskiriems dalykams visiškai išsisprendus, istorijos pabaigą įžvelgti sunku – daug ką dar reikia ištirti, išsiaiškinti.
 |
| LNK nuotr./Visvaldas Račkauskas |
Vadinamojo slaptojo informatoriaus Mindaugo Žalimo liudijimai sudrebino Policijos departamento vadovybę. Postų neteko generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas ir buvęs kriminalinės policijos vadovo pavaduotojas Tomas Ulpis, kai paaiškėjo, kad jie esą žinojo apie D.Kedžio planus žudyti teisėją Joną Furmanavičių ir Laimutės Stankūnaitės seserį. Tyrime dėl piktnaudžiavimo tarnyba, pareigų neatlikimo, dokumentų klastojimo įtarimai buvo pareikšti ir operatyvinius veiksmus atlikusiems Lietuvos kriminalinio policijos biuro (LKPB) pareigūnams Emilijui Damukaičiui (skyriaus vadovas), Darjušui Sinkevičiui, Vitalijui Vitkovskiui. Kaip specialus liudytojas buvo apklaustas LKPB viršininkas Algirdas Matonis.
Kai kuriems pareigūnams dėl reikalų, susijusių su šia rezonansine „byla–žudike“, šįmet tenka aiškintis teismuose. Ikiteisminį tyrimą vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje pradėję Kauno teisėsaugininkai vasarį stojo prieš teismą Panevėžyje. Kauno Panemunės policijos komisariato viršininką Egidijų Kuckailį ir tyrėją Rasą Kairienę Panevėžio prokurorai apkaltino tarnybinių pareigų neatlikimu. Prokuratūros duomenimis, 2008 metų gruodį minėtą bylą tyrę pareigūnai D.Kedžiui, jo paties prašymu, išdavė pažymą, kurioje teigiama, kad vyro mažametė dukra buvo prievartaujama buvusios sugyventinės L.Stankūnaitės tėvų namuose. Nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta L.Stankūnaitė iš pradžių pateikė Lietuvos valstybei 40 tūkst. litų ieškinį dėl moralinės žalos atlyginimo, o rudenį sumą padidino net iki 100 tūkst. litų.
 |
| M.Patašiaus/ „Lietuvos rytas“ nuotr. /Drąsius Kedys |
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas L.Stankūnaitę vasarį buvo pripažinęs kalta dėl šmeižto. 24 metų L.Stankūnaitė privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje pagal Neringos Venckienės ir motinos Laimutės Kedienės pareiškimą buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už jų šeimos šmeižimą per „Lietuvos ryto“ televiziją (dėl žodžių apie mažametę „jinai buvo tvirkinta tos pačios šeimos visus tuos devynis mėnesius“). Tačiau apeliacine tvarka išnagrinėjęs N.Venckienės ir L.Stankūnaitės skundus privataus kaltinimo byloje dėl šmeižto Vilniaus apygardos teismas birželį paskelbė buvusiai D.Kedžio sugyventinei palankų nuosprendį: ji, kaip pasakiusi tik savo nuomonę, išteisinta.
 |
| BFL nuotr./Neringa Venckienė ir Laimutė Kedienė. |
Laikinai D.Kedžio mergaitę globojanti jo sesuo, teisėja N.Venckienė užsitraukė kolegų nemalonę. Prie teisėjai N.Venckienei už nekorektiškus viešus pasisakymus iškeltos drausmės bylos dar kartą grįžęs Teisėjų garbės teismas prieš pat didžiąsias šventes paskelbė, kad Kauno apygardos teismo teisėjai skiriamas griežtas papeikimas. Dar gegužę prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo atsisakė atleisti Kauno apygardos teismo teisėją Neringą Venckienę iš teisėjos pareigų, nors Teisėjų garbės teismas šalies vadovei siūlė kaunietę nubausti.
Tuo tarpu Kauno apygardos prokuratūros vadovas Kęstutis Betingis galėjo oriai grįžti į tarnybą, nes jo atleidimas pripažintas neteisėtu. Vasario 14 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą grąžinti K.Betingį į Kauno prokuratūros vadovo postą. K.Betingis neva blogai tyrė ir negražiai komentavo pedofilijos bylą, tačiau visos pretenzijos subliuško, juolab teisme apklaustas buvęs laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas atvirai pripažino, jog pažemino prokurorą ne dėl blogo darbo, o dalies visuomenės ir žiniasklaidos spaudimo.
 |
| Kadras iš laidos „Akistata“/Laidos „Akistata“ autorius Kristupas Krivickas |
D.Kedžio šeimos pusę nuosekliai palaikantis TV prodiuseris Kristupas Krivickas šįmet, kalbant bokso terminais, praleido keletą smūgių – teismas pripažino „Akistatos“ kūrėjus paskleidus melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją. Iš dalies patenkinęs Kaune nušauto teisėjo motinos Anelės Furmanavičienės ieškinį, teismas įpareigojo prodiuserį paneigti anksčiau paviešintą šmeižtą ir viešai paskelbti, kad velionis J.Furmanavičius nėra nusikaltėlis ir pedofilas, kad jis nepriklausė jokiam pedofilų klanui, nedalyvavo orgijose, nekankino ir neprievartavo nei D.Kedžio, nei V.Naruševičienės mažamečių dukterų. Taip pat teisme nagrinėjamas ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės „žiurkių apgraužtos močiutės“ reikalavimas paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją bei kompensuoti neturtinę žalą.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Edita Žiobienė |
Būtent 2011 metais pozicijas radikaliai pakeitė buvę bene ryžtingiausi D.Kedžio šalininkai Vitalijus Keršis ir Marius Kuprevičius. Tiesa, pakitęs požiūris pastarajam nepadėjo išvengti atsakomybės baudžiamojoje byloje dėl grasinimų feisbuke Vaiko teisių apsaugos kontrolierei E.Žiobienei.
Pareigūnai dar tebesiaiškina ir buvusio Kauno apygardos teismo tuometinio pirmininko Alberto Milinio įsūnio Vaido paslaptingas mirties aplinkybes, nors iškart po nelaimės (2010 m. gruodį) iškelta tik versija apie 24 metų vaikino savižudybę, o į galimai kovotojų prieš pedofiliją suorganizuotą žmogžudystę su nusižudymo inscenizacija pernelyg nesigilinta.
Vilniaus apygardos teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paskelbė, jog D.Kedžio mirties aplinkybės yra ištirtos nepakankamai, todėl nurodė prokuratūrai atlikti išsamų tyrimą.
 |
| Kadras iš LNK žinių/Andrius Ūsas interviu metu |
Savo ruožtu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kiek anksčiau sukūrė teisinį precedentą paskelbdamas, kad didžioji pedofilijos byla gali būti toliau nagrinėjama ir po vienintelio kaltinamojo Andriaus Ūso mirties – velionis bus arba pripažintas kaltu, arba reabilituotas.
Beje karščiausias visos šios istorijos epizodas – Kėdainių rajono apylinkės teismas prieš šventes paskelbė nematantis kliūčių grąžinti D.Kedžio mergaitę jos biologinei motinai L.Stankūnaitei, laikinoji globėja N.Venckienė įpareigota tai padaryti iki Naujųjų metų.
Teisėsauga nedavė ramybės kai kuriems politikams bei svarbius postus užimantiems asmenims
 |
| Photos.com nuotr./Antrankiai |
Teisėsaugininkai šįmet ne tik neleido kai kuriems politikams ramiai sėdėti savo šiltuose postuose, bet netgi čiupo juos už pakarpų ir vilko į vėsias belanges. Pavyzdžiui, Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis, už grotų praleidęs Kalėdas, ten pat sutiks ir Naujuosius. Politikui inkriminuojamas dokumentų klastojimas ir piktnaudžiavimas tarnyba. Galimi nusikaltimai susiję su Radviliškio ir Bauskės bendradarbiavimo plėtros projektu, Šaukoto bažnyčios restauravimu. Įtariamajam byloje yra pareikšti ir tarybos nariui Aloyzui Juodžiui, jis irgi laikomas suimtas.
Buvo sulaikyta net aukštas pareigas konservatorių partijoje einančio Seimo nario žmona.
Lapkričio viduryje dėl korupcijos Panevėžio miesto savivaldybėje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė savivaldybės administracijos direktorių Stasį Karčinską. Kiek anksčiau agentai dėl įtarimų kyšininkavimu sučiupo ir Panevėžio vicemerą Kastytį Vainauską. Lapkričio pabaigoje pareigūnai krėtė bendrovę „Panevėžio energija“, buvo sulaikyta aukštas pareigas konservatorių partijoje einančio Seimo nario Vito Matuzo žmona, bendrovės „Distewas“ vadovė Danutė Matuzienė. Bendrovės „Panevėžio energija“ vadovas“ Vytautas Šidlauskas trims mėnesiams nušalintas nuo pareigų.
Dar vienas pavyzdys – gegužę STT Kauno valdybos pareigūnai kartu su Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorais sulaikė Lazdijų rajono savivaldybės tarnautojus Gintautą Salatką ir Vidmantą Pilvinį. Dėl įtarimų valdininkams piktnaudžiavus tarnybine padėtimi atliktos kratos. Taip pat sulaikytas UAB „Lazdijų šiluma“ direktorius Virgaudas Šerėnas.
Neseniai Generalinis prokuroras Darius Valys atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl galimo buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo Romualdo Boreikos piktnaudžiavimo tarnyba.
Šįmet dėl įtarimų korupcija ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi į teisiamųjų suolą sėdo buvęs Šiaulių apskrities policijos komisariato viršininkas Vidas Maigys, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Evaldas Vaineikis ir statybų bendrovės „Butrema“ direktorius Jonas Kungys.
