Apklausos duomenimis, kas ketvirtas Lietuvos gyventojas ar namų ūkis turi pasiruošęs atsargų ekstremalioms situacijoms, tuo metu maždaug septyni iš dešimties (68 proc.) gyventojų atsakė, kad jų namų ūkis neturi pasiruošęs tokių atsargų.
Dažniau atsargų yra pasiruošę vyresni nei 50 metų žmonės (29 proc.), didmiesčių gyventojai (34 proc.), respondentai su didžiausiomis (virš 1,8 tūkst. eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (30 proc.), vadovai (35 proc.), respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį vertina gerai (33 proc.).
Rečiau paruoštų atsargų turi respondentai su mažiausiomis (iki 1,1 tūkst. eurų) šeimos pajamomis (75 proc.), pensininkai (72 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (77 proc.), vieniši gyventojai, kurių namų ūkį sudaro vienas asmuo (74 proc.).
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas LRT radijui teigė, kad tokius skaičius gali lemti prarandamas budrumas, karo Ukrainoje nuovargis.
„Jeigu skaičiai yra teisingi, galbūt žmonės praranda šiek tiek budrumą, šiek tiek primišta grėsmes, apie kurias mes kalbame, galbūt yra ir karo Ukrainoje nuovargis. Turbūt, daug faktorių, ir kiekvienas atvejis individualus, kodėl žmonės netęsia pasiruošimo, kurį buvo susiplanavę“, – kalbėjo jis.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko rugpjūčio 7–19 dienomis, jos metu apklausta 1 tūkst. 18 pilnamečių Lietuvos gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.
Apklausos metu gyventojų buvo prašoma pasakyti, ar jie yra pasiruošę atsargų ekstremalioms situacijoms, nes įvykus tokiai situacijai maisto ir vandens atsargos gali būti ribotos, jų tiekimas gali būti sutrikęs.
