Respondentų buvo klausiama, ar jie pritartų, ar nepritartų įstatymui, kuris leistų skiepytis nuo koronaviruso atsisakančius darbuotojus nušalinti nuo darbo.
19 proc. pasirinko atsakymą, kad visiškai pritartų, 25 proc. – labiau pritartų. Įstatymui labiau nepritartų 17 proc., o visiškai nepritartų – 32 proc. apklaustųjų.
Duomenys leidžia daryti prielaidą, kad griežtesnes priemones nesiskiepijančiųjų atžvilgiu labiau palaiko didesnes pajamas gaunantys žmonės.
Tarp tų, kurie sakė gaunantys iki 750 eurų per mėnesį pajamų atskaičius mokesčius, įstatymui paramą išsakė 38 proc. apklaustųjų. Tarp gaunančių didesnes nei 750 Eur pajamas tokių buvo 55 proc.
Projektas – ant Vyriausybės stalo
Sveikatos apsaugos ministerija rugpjūtį parengė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas. Jose numatoma, kad tam tikrų profesijų darbuotojams vakcinacija nuo COVID-19 būtų privaloma.
Jei darbuotojas atsisakys skiepytis, jis galės būti nušalintas nuo darbo. Tai reiškia, kad asmuo lieka formaliai įdarbintas įmonėje, tačiau negali vykdyti veiklos ir gauti atlyginimo. Konkretų profesijų sąrašą nustatytų Vyriausybė. Numatomos dvi išimtys, kada tokiems darbuotojams ir toliau būtų galima naudotis valstybės finansuojamu testavimu – jeigu neužtikrintas vakcinų prieinamumas ir kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų.
Projektas rugpjūčio 17 dieną buvo perduotas Vyriausybei, tačiau ministrų kabinetas dar jo nesvarstė.
Seimo kanceliarijos atstovas Rimas Rudaitis 15min patvirtino, kad projektas yra įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbų programą, tačiau kol kas jis dar nėra įregistruotas –Vyriausybė dar nėra nusprendusi jo teikti Seimui. Planuojama, kad jis bus užregistruotas rugsėjį.
15min žurnalistai taip pat pasiteiravo gatvėje sutiktų vilniečių, ką jie mano apie tokią iniciatyvą. Jų komentarus galite pamatyti čia:
Valdžios argumentai ir profsąjungų kritika
Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, kad vakcinacija žymiai sumažina koronaviruso platinimo, hospitalizacijos ir mirties nuo COVID-19 ligos riziką, o siūlomos priemonės padėtų „intensyvinti skiepijimosi vakcina tempą, didinti pasiskiepijusių asmenų kiekį ir taip užtikrinti visuomenės saugumą“.
Anot ministerijos atstovų, savanoriško skiepijimo politika nėra pakankama kolektyviniam imunitetui pasiekti ir palaikyti.
„Galimybės dirbti tam tikrą darbą praradimas bus tiesioginė nepasiskiepijusių darbuotojų pasirinkimo pasekmė nesilaikyti skiepijimo pareigos, kurios tikslas yra apsaugoti visuomenę“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Ligšiolinė tvarka numato, kad į profesijų, kurių atstovai privalo periodiškai testuotis dėl COVID-19, sąrašą patenkantys darbuotojai gali arba vakcinuotis, arba kas dešimt dienų atlikti PGR testą ir jo rezultatą pristatyti darbdaviui.
Nuo rugsėjo 13 d. į šį sąrašą įtraukiami ir gamybinių įmonių darbuotojai. Pasiskiepijęs arba reguliariai testus atliekantis darbuotojas gali toliau dirbti be darbdavio pretenzijų.
Darbuotojas gali pats priimti sprendimą skiepytis ar ne, tačiau nesiskiepijančius darbuotojus darbdavys raštiškai įpareigoja testuotis. Jeigu darbuotojas atsisako, darbdavys gali jį nušalinti – asmuo turėtų nedirbti ir už šį laikotarpį negautų atlyginimo. Vienintele galimybe sugrįžti į darbo vietą tokiu atveju tampa arba skiepas, arba pateiktas testo rezultatas.
„Su testavimu atsiranda pareigos. Darbdavys turi raštiškai nurodyti pasitikrinti sveikatą, o darbuotojas turi prievolę tą nurodymą įvykdyti. Nepasitikrinęs sveikatos žmogus negali atlikti savo funkcijų. Kiek laiko darbuotojas gali būti nušalintas, nėra numatyta. Įstatyme nekalbama apie atleidimą, tik apie nušalinimą nuo darbo, preziumuojama, kad tai laikina situacija. Teoriškai, darbdavys gali jį laikyti iki begalybės, klausimas, kiek jis pats išsėdės be atlyginimo“, – esamą tvarką 15min paaiškino Lietuvos profesinių sąjungų konferencijų (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.
Pašnekovės teigimu, LPSK jau dabar sulaukia darbuotojų skundų dėl nušalinimo. „Darbuotojai skundžiasi ir nelabai supranta, kodėl taip įvyko. Pagal naują SAM projektą gali būti įvedama privalomo skiepijimo sąvoka, jis įnešė dar nežinomybės, todėl daug kas dabar painioja skiepą ir testavimą. Žmonėms paaiškiname, kad jei darbdavys padarė viską, ką numatė įstatymas, testuotis reikėtų“, – teigė ji.
I.Ruginienė spėja, kad nors testavimas vis dar apmokamas valstybės, dalis darbuotojų vengia tai daryti dėl santykinai nemalonios procedūros ir dėl to, kad dalis darbdavių testavimo laiko nenori įskaityti į darbo laiką.
„Kai kurie darbdaviai nori reikalauti galimybių paso, bet tai nenumatyta įstatymuose. Dėl jų yra daug painiavos, bet skiriasi sąlygos, tyrimas galimybių pasui yra mokamas, jis galioja trumpiau. Taip pat jei darbdavys galvoja, kad atleis už tai, kad nesiskiepiji, tai neteisėtas reikalavimas. Toks darbuotojas gali dirbti nuotoliniu būdu arba testuotis“, – pažymi pašnekovė.
„WEB Omnibus“ tyrimas buvo atliekamas internetu, siekiant užtikrinti reprezentatyvų Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą.
Tyrimo metu buvo apklausta 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų amžiaus. Apklausa atlikta rugsėjo 1–9 dienomis.