Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie norą vakcinuotis nuo COVID-19 Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.
Gyventojai buvo paklausti, ar yra nusiteikę skiepytis Europos Sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19, kai turės tokią galimybę.
Iš 1015 18–75 metų amžiaus apklausos dalyvių 41 proc. atsakė „tikrai taip“, 23 proc. – „greičiau taip“.
16 proc. nurodė esantys neapsisprendę.
Tų, kurie teigė, jog greičiausiai nesiskiepys – 10 proc.
Dar tiek pat žada apskritai nesiskiepyti.
Skiepysis, nes bijo susirgti
Tvirtą „taip“ skiepams dažniau tarė vyrai ir aukščiausio išsimokslinimo atstovai.
Apklausos duomenimis, gyventojų norą skiepytis lėmė baimė susirgti COVID-19 ir užkrėsti kitus, nuomonė, kad tai – vienintelis ar efektyviausias būdas kovoti su šiuo virusu, užtikrintumas vakcinos veiksmingumu bei pasitikėjimas mokslininkais.
Iliustraciją, ant jos paspaudę, galite pasididinti:
Neapsisprendusieji ir tie, kurie neketina ar greičiau neketina skiepytis, nurodė nenorintys būti bandomaisiais triušiais, bijo šalutinio poveikio.
„Linkusieji skiepytis labiau linkę pasitikėti oficialia informacija, transliuojama per oficialius kanalus. Kuo polinkis skiepytis yra mažesnis, tuo didesnis pasitikėjimas socialiniais tinklais“, – pristatydamas apklausos rezultatus pasakojo bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Paklausti, kas turi didžiausią įtaką jų nuostatoms dėl COVID-19, gyventojai teigė, kad tai – viešumoje pasisakantys mokslininkai ir ekspertai, taip pat – gydytojai ir praktikai.
Dalis nurodė, kad patys gilinasi į šį klausimą, besidomi COVID-19 vakcinos kūrimu.
Kuo polinkis skiepytis yra mažesnis, tuo didesnis pasitikėjimas socialiniais tinklais.
Apklausoje dalyvavę vyrai ir 18–45 metų respondentai dažniau teigė, kad asmeninėms nuostatoms dėl skiepų nuo COVID-19 įtaką daro jų pačių asmeninės žinios.
Artimiausių šeimos narių, draugų nuomonė įtaką dažniau daro vyriausių – 66 metų ir vyresnių – apklaustųjų, vidurinio ir žemesnio išsimokslinimo atstovų, vidutinių ir mažesnių pajamų apklaustųjų asmeninėms nuostatoms.
Nuogąstauja dėl trumpo vakcinų išbandymo laiko
„Mes surinkome, ir ministerija padėjo, tuos pagrindinius mitus, idėjas, teorijas, nuogąstavimus, sklandančius viešojoje erdvėje, ir pabandėme pamatuoti, kiek Lietuvos gyventojai linkę pritarti vienam ar kitam dalykui“, – per nuotolinę spaudos konferenciją komentavo I.Zokas.
Iš apklaustųjų 39 proc. teigė greičiau pritariantys nuostatai, kad vakcina, tikėtina, yra gera, bet trumpas jos išbandymo laikas kelia įvairių nuogąstavimų.
Daug buvo manančių, kad vakcina yra vienintelis būdas grįžti į normalų gyvenimą be ribojimų ir karantinų, kad nuo vakcinos sukūrimo praėjo per mažai laiko, kad ja būtų galima skiepyti žmones.
„Teiginiai, kuriuos galima priskirti grynosioms sąmokslo teorijoms, nėra labai populiarūs Lietuvoje – mažiausiai yra pritariama teiginiui, kad COVID-19 iš viso nėra, tai išgalvota liga, skiepai dėl to yra nereikalingi.
Arba, kad vakcina yra didelio eksperimento su žmonija dalis, kada jie bus sučipuoti skystu čipu ar kažkas panašiai“, – teigė I.Zokas.
Apklausos duomenimis, šiems teiginiams dažniau pritarė tie, kurie nuo COVID-19 skiepytis neketina.
Iliustracijas, ant jų paspaudę, galite pasididinti:
Neapsisprendusiųjų skiepytis nuostatų paletė, pasak I.Zoko, labai įvairi: viena vertus, jie sutinka, kad vakcinacija yra vienintelis būdas grįžti į laisvę.
„Tai daugiau – jaunimas, 18–25 metų amžiaus riba. Žmonės, kuriems sunkiausia su tuo pavadėliu sėdėti išvis per tą karantiną“, – teigė bendrovės vadovas.
Nusiteikimas panašus į Vakarų Europos gyventojų
Kita vertus, šioje grupėje populiarūs mitai, kad COVID-19 išgalvota liga, ar kad vakcinacija – tai didelis eksperimentas su žmonija.
Lygindamas Lietuvos gyventojų norą skiepytis su kitų Europos šalių gyventojais, I.Zokas teigė, kad „lietuviai Europos Sąjungos kontekste atrodo gana gerai“.
„Labiau mes panašūs į Vakarų Europos šalis, kur pasitikėjimas mokslu ir institucijomis yra didesnis.
Nors apskritai jei žiūrėtume, Rytų Europoje vyrauja atsargumas, noras palaukti, neskubėti. Apsisprendusiųjų yra mažiau. Lietuvių nuostata eiti į priekį yra aiškiai išreikšta. <...> Mano supratimu, tai yra gera žinia Lietuvai“, – vertino I.Zokas.
Atsispirdama nuo šios apklausos rezultatų, Sveikatos apsaugos ministerija ketina inicijuoti informacinę vakcinacijos nuo COVID-19 kampaniją.
Apie tai per spaudos konferenciją užsiminė sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
Inicijuos viešinimo kampaniją
Kampanija bus siekiama pakeisti dalies visuomenės nuostatas.
„Tie, kurie dabar sako tik „greičiau taip“, kad taptų „tikrai taip“, kad tie, kurie yra neapsisprendę, pasislinktų link bent jau „greičiau taip“. Ir tiems, kurie sako „greičiau ne“, irgi padėtumėm susikelti abejones.
Mes tikrai esame preliminariai ministerijoje pasidarę komunikacijos strategiją, bet ir norėjome pagal šios apklausos rezultatus ją adaptuoti, pritaikyti“, – teigė viceministrė.
Esame preliminariai ministerijoje pasidarę komunikacijos strategiją.
Kampanija, anot jos, bus vykdoma socialiniuose tinkluose, portaluose ar kitose medijose. Siekiant ją įgyvendinti, bus skelbiamas viešasis pirkimas.
Kada kampanija startuos, Ž.Simonaitytė tiksliai pasakyti negalėjo.
„Vienos priemonės startuos anksčiau, kitos priemonės – vėliau“, – sakė ji ir pridūrė, jog viskas taip pat priklausys nuo vakcinacijos eigos, kokia grupė kuriuo metu bus skiepijama.
Nuotolinė spaudos konferencija:
Gyventojų nuomonės apklausą „Spinter tyrimai“ atliko sausio 25–vasario 7 dienomis.
