– Gal galėtumėte papasakoti apie pačią apklausą? Kada ji vyko, kiek respondentų dalyvavo?
– Apklausa vyko birželio mėnesį, birželio 8–17 d., visai neseniai. Apklausta daugiau kaip tūkstantis respondentų – 1034.
Kalbant apie partijas, kažkokių ypatingų sensacijų nėra. Pirmoje ir antroje vietoje, kaip ir anksčiau, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Rezultatas maždaug toks – TS-LKD 26 proc. nuo balsuojančių ir apie 17 proc. nuo visų gyventojų. LVŽS – 24 proc. nuo balsuojančių ir 15 proc. nuo visų gyventojų. Rezultatai gana artimi. Kartu tai yra 50 proc. Tai reiškia, kad tai lyderiaujančios partijos.
Toliau eina Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“. Darbo partija ir praeitą mėnesį, ir dabar turi maždaug tą patį rezultatą – 11 proc. nuo balsuojančių ir 7 proc. nuo visų gyventojų. „Tvarkos ir teisingumo“ 10 proc. nuo balsuojančių ir 6 proc. nuo visų gyventojų.
Rezultatas gana aukštas – trečia ir ketvirta vietos, bet reikia turėti galvoje, kad šių partijų elektoratai yra gana pasyvūs. Kai mes apklausiame, jie pasisako, kad balsuotų, bet į rinkimus nelabai noriai ateina. TS-LKD elektoratas labiau disciplinuotas ir labiau motyvuotas – je ir sako, ir ateina balsuoti. Todėl nereikėtų pervertinti to rezultato.
Toliau po šių partijų eina Socialdemokratų partija ir Socialdemokratų darbo partija. Pirmoji surenka 8 proc. nuo balsuojančių gyventojų. Antroji – beveik tiek pat. Taip pat abi surenka apie 5 proc. nuo visų gyventojų.
Šios partijos apylygius rezultatus gauna nuo pat išsiskyrimo. Anksčiau Socialdemokratai turėjo apie 18 proc. [nuo balsuojančių gyventojų – LRT.lt]. Po to, kai išsiskyrė po 8 proc. gauna ir vieni, ir kiti. Taip buvo ir balandžio, ir gegužės, ir birželio mėnesį. Jeigu partijos susijungtų vėl, gal turėtų tuos 16 proc. ir būtų treti, o dabar jie yra penkti ir šešti.
Šios partijos pereina 5 proc. barjerą. Kitos partijos šį kartą, pagal mūsų apklausą, šiek tiek atsilieka. Tarkime, Lietuvos centro partija surenka 4,9 proc. nuo balsuojančių ir 3 proc. nuo visų gyventojų. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA-KŠS) – 3,2 proc. nuo balsuojančių, bet LLRA-KŠS yra labai aktyvi. Jie paprastai praeina 5 proc. barjerą, nes ten dauguma rinkėjų ateina balsuoti ir yra labai motyvuoti.
Nežinau, ar sensacija, ar ne, kad Liberalų sąjūdis iš minėtų partijų, kurios turi bent vieną atstovą Seime, tarp visų tų partijų yra paskutinėje vietoje, pirmą kartą paskutinėje vietoje. Liberalai turi tik 3,2 proc. nuo balsuojančių ir 2 proc. nuo visų gyventojų. Tai yra pats mažiausias rezultatas per pastaruosius metus. Matyt, kad tos pažymų istorijos ir skandalai didžiausią neigiamą poveikį daro būtent tai partijai. Kiti nuo to ne taip nukenčia. Tas poveikis nelabai ir matomas.
– Kaip šį mėnesį atrodo politikų ir Lietuvos vadovų populiarumas?
– Pirmoje vietoje, kaip ir praėjusį mėnesį, Visvaldas Matijošaitis – 58 proc. jį vertina teigiamai. Jo populiarumas sumažėjo trimis procentiniais punktais, bet vis tiek jis yra pirmas. Šiaip nuo liepos mėnesio visą laiką buvo stebimas jo reitingo augimas. Pirmą kartą matomas tam tikras sumažėjimas. Bet tai labai priklauso nuo to momento, kada vyksta apklausa. Jeigu vyksta kokie nors pozityvūs įvykiai, reitingai gali vėl padidėti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė – antroje vietoje. Praėjusį mėnesį buvo stebimas reitingo kritimas dėl susirašinėjimo įvykių. Šiuo metu situacija stabilizavosi – maždaug 55 proc. ją vertina teigiamai. Trečioje vietoje – Saulius Skvernelis. 53 proc. gyventojų jį vertina teigiamai. Tai patys populiariausi politikai.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius populiarus maždaug vienodai per visą kadenciją. Viktoras Pranckietis jau metus turi tą patį reitingą – 44 proc. Tai tokie teigiami rezultatai.
Žinoma, yra ir politikų, kurie vertinami neigiamai. Neigiamai vertinami praktiškai visi partijų vadovai. Jų pačių elektoratas juos vertina teigiamai, bet visi gyventojai in corpore vertina kitaip.
Neigiamą balansą turi ir [LVŽS pirmininkas] Ramūnas Karbauskis, ir [Socialdemokratų pirmininkas] Gintautas Paluckas, ir [Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas] Gediminas Kirkilas, ir [Darbo partijos pirmininkas] Viktoras Uspaskichas, ir [TS-LKD pirmininkas] Gabrielius Landsbergis, ir [Liberalų sąjūdžio pirmininkas] Eugenijus Gentvilas. Išimtis yra tik „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Jis turi teigiamą balansą. Taip buvo ir praeitą, ir užpraeitą mėnesį.
Jeigu kalbėtume apie ministrus, iš 14 ministrų septyni turi teigiamą balansą ir septyni turi neigiamą. Teigiamai vertinamas ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, jau minėtas užsienio reikalų ministras L.Linkevičius, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis (gal tas skirtumas nedidelis, bet jis vertinamas teigiamai), visada teigiamai vertinamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Taip pat – finansų ministras Vilius Šapoka, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Iš 14 septyni vertinami teigiamai, o likusieji turi neigiamą vertinimų balansą.
– Ar per mėnesį pasikeitė pasitikėjimas institucijomis?
– Ypatingų pokyčių gal ir nėra. Ugniagesiai gelbėtojais pasitiki 89 proc., policija – 63 proc., kariuomene – 60 proc., Bažnyčia – 52 proc. Tai institucijos, kurios labiausiai vertinamos.
Lietuvos kariuomenė turi tikrai gerą rezultatą. Tai aukščiausias rezultatas per 13 metų nuo 2005 m. Bet, pavyzdžiui, „Sodros“ rezultatas šį mėnesį vienas iš žemiausių, nors ir teigiamas – 42 proc. vertina teigiamai, o 19 proc. neigiamai.
Galima pasveikinti mūsų kariuomenę su geru rezultatu. Kaip visada, paskutinėje vietoje – partijos. Kaip ir daugelyje šalių, visose ES šalyse, pasitikėjimas parlamentu labai žemas. Taip pat neigiamai vertinama ir Vyriausybė.
Dėl Seimo dar pridursiu, kad ką tik publikuoti Eurobarometro duomenys. Tie tyrimai atliekami pavasarį ir rudenį. Šiuo metu publikuoti kovo mėnesio duomenys. Galima pasižiūrėti, kaip 28 šalyse vertinami parlamentai, taip pat ir mūsų Seimas.
Reikia pasakyti, kad Lietuva užima 28 vietą iš 28 šalių pagal pasitikėjimą savo parlamentu. Tai tam tikras „rekordas“. Bet tas pats Eurobarometras turi kitą rodiklį – pasitikėjimo Europos Sąjunga. Tame reitinge Lietuva užima pirmą vietą iš tų pačių 28 šalių. Faktiškai, ten nėra konkurencijos – net 66 proc. vertina teigiamai. Daugiau nėra nė vienos šalies, kurioje būtų 60 proc. teigiamų vertinimų.
Apklausa atliekama dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.
