– Kaip dėliojasi partijų reitingai?
– Eiliškumas nepasikeitė. Pirmoje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, antroje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, paskui – Socialdemokratų partija, Liberalų sąjūdis, „Tvarka ir teisingumas“. Tos partijos įveikia 5 proc. barjerą.
Sumažėjo žmonių, pasakančių, už ką jie balsuos, 6 procentiniais punktais. Tai reiškia, kad yra nusivylimas partijomis, jų veikla. Daugiausia reitingo taškų prarado „valstiečiai“ (3–4 proc.). Tai jau penktas mėnuo iš eilės, kai jie praranda savo reitingą. Tačiau jie turėjo tiek daug, kad ir toliau išlieka pirmi. Kitų partijų reitingas ne taip jau ir pasikeitė.
– Kaip vertinami partijų pirmininkai? Kurių reitingas krito, o kurių pakilo? Kodėl keičiasi apklaustųjų nuomonė?
– Apklaustųjų nuomonė keičiasi reaguojant į įvairius įvykius – tai, ką siūlo valdžia, kokios naujos formos atsiranda, kiti dalykai. Pirmoje vietoje ilgai buvo premjeras Saulius Skvernelis – reitingų karalius. Tačiau šį kartą, po ilgos pertraukos, pirmoje vietoje yra prezidentė Dalia Grybauskaitė. S.Skvernelis prarado maždaug septynis reitingo taškus.
Daugiau prarado Ramūnas Karbauskis. Teigiamų vertinimų balandžio mėnesį buvo 39 proc., o dabar – 32 proc. Išaugo ir neigiamas R. Karbauskio reitingas. Sumažėjo sveikatos ministro Aurelijaus Verygos reitingas, taip pat ir vyriausybės. Galima matyti, kad reaguojama į naujoves.
Mano nuomone, tai lėmė Darbo kodeksas, nes nebuvo pakankamai išaiškinta, o lankstūs darbo santykiai daliai žmonių skamba nelabai priimtinai. Galbūt šiek tiek prisidėjo ir diskusijos dėl moksleivių atostogų. Apklausa parodė, kad trumpesnių atostogų ypač nenori tie, kurie turi vaikų.
– Matyt, kad apklausa vyko tuo metu, kai buvo daug diskutuota apie alkoholio vartojimo ribojimus?
– Taip. Į anketą buvome įtraukę klausimų apie ribojimus. Kai kuriems dalykams žmonės pritaria, kai kuriems – ne. Galbūt pritartų reklamos draudimui, pardavimo laiko trumpinimui, didesniam amžiaus apribojimui. Išskyrus žmones, kuriuos tai tiesiogiai liečia (jie nepritaria, o vyresni – pritaria).
Labai nepritariama kainų didinimui: 65 proc. nepritaria, 22 proc. pritaria. Nepritariama ir dėl specializuotų parduotuvių, ir dėl to, kad alkoholiu nebūtų prekiaujama renginiuose.
– Tai reiškia, kad kai tik vyriausybė svarsto ir priima nepopuliarius sprendimus, žmonių nuomonė iš karto keičiasi?
– Taip, žmonės seka, domisi, reaguoja. Į tai reikia atsižvelgti.
– Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas pirmą kartą dalyvavo apklausose kaip partijos lyderis. Koks jo reitingas?
– Jis ateina į reitingavimo sąrašą kaip Seimo partijos lyderis. Teigiamų vertinimų jis turi 18 proc., neigiamų – 16 proc. Tai nėra dideli skaičiai, nes pusė žmonių dar negali apie jį pasisakyti, dar neturi nuomonės. Jo reitingas kol kas blankus. Reikia manyti, kad jis taps ryškesnis netolimoje ateityje.
– Kas dar stebina šioje apklausoje?
– Malonus aspektas susijęs su institucijomis. Pasitikėjimas teismais pasiekė aukščiausią lygį nuo 1998 m. Šiuo metu teismais pasitiki 31 proc., nepasitiki 21 proc. Pastaruoju metu matomas teigiamas balansas.
Pastebima tendencija, kad pasitikėjimas teismais kiekvienais metais auga, pradedant 2011 m. Matyt, kad tai neatsitiktinė tendencija. Visuomenė mano, kad institucijos tvarkosi.
– Sakote, kad tai neatsitiktinė tendencija. Ar buvo konkrečių pokyčių teismuose? Kaip manote, kodėl kyla jų reitingai?
– Mano atskaitos taškas – Vakarų demokratijos šalys, kuriose gyvenimas jau daug metų geresnis. Pasitikėjimas teismais ten daug didesnis. Matyt, į tai reikia orientuotis, jei einame į gerąją pusę, kažkas visuomenėje tvarkosi.
Teismų vertinimo augimas buvo sustojęs per vadinamąją Garliavos istoriją, kuri truko daug metų. Teismai ir teisėjai tuomet minėti su neigiama konotacija. Įkurta partija taip pat davė ilgalaikį neigiamą poveikį. Tačiau šiuo metu viskas krypsta į gerąją pusę.
– Esate užsiminęs ir apie Kauno mero Visvaldo Matijošaičio reitingo didėjimą.
– Žvelgiant į visus reitinguojamus politikus, pirmoje vietoje yra D.Grybauskaitė, antroje – S.Skvernelis, trečioje – Viktoras Pranckietis. Ketvirtoje vietoje – V.Matijošaitis. 46 proc. Lietuvos gyventojų jį vertina teigiamai, 18 proc. – neigiamai. Kalbant apie Kauną, net 75 proc. apklaustųjų kauniečių jį vertina teigiamai. Tai labai aukštas rezultatas.
