Draugystės parko tvenkiniai plyti tarp Debreceno gatvės ir Statybininkų prospekto, visai netoli E.Balsio menų gimnazijos. Šie tvenkiniai bus sutvarkyti ir taps patrauklia poilsio oaze, nes Klaipėdos savivaldybė tęsia prieš beveik porą metų pradėtus tvenkinių tvarkymo darbus.
Pernai buvo baigtas tvarkyti Žardės tvenkinys. Jo išvalymas ir aplinkos pagražinimas savivaldybei atsiėjo 550 tūkst. Lt. Vasario pabaigoje tarybai pritarus miesto biudžetui, Draugystės parko tvenkinių tvarkymui skirta 450 tūkst. Lt. Pasak specialistų, nežinia, ar dėl ekonominės situacijos pavyks ir kitąmet tęsti šiuos gražius darbus. Gana stipriai apleisti yra ir kiti miesto tvenkiniai.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos pavaduotojos Rasos Povilanskienės, atliekamas tvenkinių monitoringas – tikrinama vandens kokybė, kiti parametrai. „Tyrimus atliekančių specialistų klausėme, kokia tvenkinių padėtis. Draugystės parko tvenkinių situacija yra viena blogiausių, todėl ir nuspręsta tvarkyti būtent juos“, - sakė R.Povilanskienė.
Buvo išretinti karklai, iškirsti krūmai. Kad žmonės galėtų prieiti prie gulbių, padarytas pakietinimas -nebereikės lipti į purvyną.
Pasak Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos pavaduotojos R.Povilanskienės, Draugystės parko tvenkiniai bus gražinami panašiu principu kaip ir jau sutvarkytas Žardės tvenkinys. „Ten buvo išretinti karklai, iškirsti krūmai. Kad žmonės galėtų prieiti prie gulbių, padarytas pakietinimas -nebereikės lipti į purvyną. Ir prie Draugystės parko tvenkinių bus surinktos šiukšlės, formuojami krantai“, - sakė R.Povilanskienė.
Pernai pirmieji darbai, kurių ėmėsi projekto įgyvendintojai buvo medžių, krūmų genėjimas. Vėliau buvo išsiurbtas tvenkinio vanduo, išvalytos visos šiukšlės. Išvalytas dumblas bei augmenija palikti ant kranto, kad supūtų. Iš šios masės bei grunto praėjusį pavasarį buvo suformuoti šlaitai.
Pasak savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos pavaduotojos Irenos Nachčiunovos, po mėnesio turėtų paaiškėti, kas laimės konkursą ir vykdys Draugystės parko tvenkinių tvarkymo darbus. Netrukus po to darbai jau ir galėtų užvirti.
Griežta rekomendacija
„Dėl šių Draugystės tvenkinių savivaldybei pateikėme griežtą rekomendaciją. Palyginus su kitais, jų vaizdas yra liūdniausias“, - sakė Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktorė, vyresnioji mokslo darbuotoja Zita Gasiūnaitė. - Ten šalia gražus parkelis, kuris yra aplinkinių namų gyventojų traukos centras. Draugystės tvenkiniai yra susijungę, tad būtina tvarkyti visus, nes vienos dalies sutvarkymas neduos efekto. Jie iš tiesų labai užžėlę, o juk vandens telkinių paskirtis yra rekreacinė, jie turi teikti estetinį pasitenkinimą. Juos mėgsta žvejai, nes juose yra žuvų, o kai kur ir vėžių“.
Nors rūpinimasis telkiniais yra gamtai gera linkintis darbas, pasak vyresniosios mokslo darbuotojos, tvarkymo metu pažeidžiama visa sistema. „Kol tas tvenkinys pradės vėl funkcionuoti, kaip priklauso natūraliai sistemai, praeis laiko, nes tvarkant pažeidžiamas dugnas ir visa kita. Tai išbalansuoja natūralius augmenijos, gyvūnijos procesus. Žinoma, stresą sukeliame tam, kad turėtume geresnį rezultatą. Kitaip tvenkiniai užželtų“, - sakė Z.Gasiūnaitė. Ji apgailestavo, kad žmonių kultūra dar tebėra, kaip ji teigė, „specifinė“. Gyventojai į telkinių vandenį meta viską, kas nebereikalinga. Pernai, tvarkant Žardės tvenkinį vandenyje rasta ir televizorių, čiužinių, šaldytuvų, padangų.
Kol tas tvenkinys pradės vėl funkcionuoti, kaip priklauso natūraliai sistemai, praeis laiko, nes tvarkant pažeidžiamas dugnas...
Vieni tvarko – kiti teršia
Žema gyventojų kultūra itin nuliūdino ir savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiąją specialistę Jolantą Lygutaitę, kuri rūpinosi, kad Žardės tvenkinio tvarkymas būtų sklandus. „Šį tvenkinį iš tiesų gražiai sutvarkė, nes buvo labai apleistas. Tačiau mūsų miesto gyventojai menko sąmoningumo. Dar betvarkant jie jau mėtė šiukšles. Darbininkai dirbo, o šalia sėdėję asmenys tiesiog per darbininkų galvas mėtė butelius. Tad įdirbis - ne ilgam. Be to, prie tvenkinio buvo padarytos trinkelės, tačiau aikštelę teko apriboti specialiais burbulais, nes vietiniai pradėjo prie tvenkinio statyti automobilius“, - apgailestavo J.Lygutaitė. Pasak jos, transporto priemonės iškraipė dangą, kai kur atsirado duobės.
„Paprasti tvenkinukų valymai vykdomi kasmet. Jie pradedami jau gegužę. Žinoma, tai toks paviršinis valymas, nugriebiamos šiukšlės, kad neplaukiotų ant vandens, aptvarkoma pakrantė“, - sakė specialistė.
Tikisi lėšų Mumlaukio tvarkymui
Važiuojant nuo centro Klaipėdos universitetinės miesto ligoninės link, Liepojos plento kairėje pusėje plyti Mumlaukio ežeras. Pasak Z.Gasiūnaitės, tai unikalus miesto vandens telkinys, nes vienintelis natūraliai susiformavęs, o ne iškastas dirbtinai. Klaipėdos savivaldybė šio ežero sutvarkymui ketina pildyti paraiškas ir tikisi lėšų gauti iš Europos Sąjungos fondų. „Žmogaus atsakomybė prieš natūralius dalykus didesnė. Tvarkant šį ežerą reikės maksimaliai išsaugoti tai, ką sukūrė pati gamta. Kol kas nežinia, kaip jis būtų tvarkomas. Dar šiemet ketinama daryti Poveikio aplinkai vertinimą. Tuomet bus apsispręsta, ką tvarkyti ir kokiais metodais“, - sakė Z.Gasiūnaitė.
