Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ramunė Šidlauskaitė sako, kad aplinka ir infrastruktūra turėtų būti patogi ir prieinama visiems.
„Ne tik neįgaliesiems, tačiau ir žmonėms, kurių judumas nėra ribotas, ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms – vaikams, tėvams su vaikų vežimėliais, traumas patyrusiems ar senyvo amžiaus žmonėms, žmonėms, naudojantiems riedėjimo priemones (riedučius, paspirtukus, riedlentes), besilaukiančioms ar aukštakulnius avinčioms moterims, taip pat žmonėms, nešantiems nešulius ar keliaujantiems su lagaminais ant ratukų, žmonėms, kurie eidami naudojasi mobiliaisiais telefonais“, – vardija ji.
Sulaukia prašymų pakonsultuoti
Ką daryti, kad aplinka būtų prieinama ir tinkama visiems? Atsakymą rasti sunkoka. Kiekvienas atvejis individualus, ir problema kaskart kiek kitokia.
„Yra visa grandinė atsakingų asmenų, institucijų ir, kuriai nors kažką praleidus ar suklydus, tenka matyti tai, kas nutinka – aplinka pritaikoma tik dėl „paukščiuko“, o realybėje – neįveikiama kliūtis. Vis dėlto paminėčiau, kad vis dažniau sulaukiame architektų ir projektuojančių asmenų prašymų pakonsultuoti juos tam tikrais pastatų/erdvių pritaikymo neįgaliesiems klausimais, o tai reiškia, kad jiems reikia daugiau tam tikrų žinių, mokymų ir švietimo, kurių, jų teigimu, rengiama per mažai“, – konstatuoja Ramunė Šidlauskaitė.
Pašnekovės teigimu, kita problema – mokymo programose nėra numatyta iš esmės šviesti studentus aplinkos pritaikymo neįgaliesiems ir universalaus dizaino tema, ir tai tampa viena pagrindinių spragų studijuojantiems architektūrą ar projektavimą.
Anot jos, naujai statomi pastatai turi būti pritaikyti asmenims su negalia, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai ne visi jie pritaikyti arba bent jau ne viskas apgalvota iki galo.
Ne apie viską pagalvota
„Pasitaiko tokių atvejų, kai naujos statybos daugiabutyje į pastatą galima patekti lygiu paviršiumi, laiptų nėra, judėjimui tarp aukštų įrengtas liftas, tačiau jis sustoja tik tarp aukštų, todėl, norint patekti į butą, tenka pakilti vieną laiptų maršą aukštyn, arba nusileisti žemyn. Keliose renovuotose mokyklose teko matyti ties įėjimu į pastatą įrengtą pandusą, tačiau tualetas neįgaliesiems buvo įrengtas antrame pastato aukšte, į kurį galima patekti tik laiptais, lifto ar keltuvo nėra“, – atvejus, kai ne apie viską pagalvota, vardija ji.
Ramunė Šidlauskaitė sako, kad vienas iš naujausių statinių – Benedikto turgus, į kurio antrąjį aukštą neįgalieji taip pat negali patekti, nes nėra įrengto lifto ar keltuvo. Užsisakyti maisto jie gali tik telefonu ir turi jo laukti pirmame aukšte.
„Pagal Statybos techninį reglamentą str. 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ ne tik naujai pastatyti visuomeniniai pastatai turi būti pritaikyti asmenims su negalia, bet pritaikymas neįgaliesiems turi būti numatytas ir rengiant statinių statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo) remontus, kapitalinį remontą, supaprastintą statybos bei supaprastintą rekonstravimo projektą, kapitalinio remonto aprašą, paprastojo remonto projektą ar paprastojo remonto aprašą arba keičiant statinių paskirtį,“ – atkreipia dėmesį ji.
Pastaruoju metu, pasak jos, projektuojant naujus statinius tikrai didelis dėmesys atkreipiamas į neįgaliųjų poreikius, tačiau žinant, kad str. 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ reglamentas įsigaliojo 2011 metais, kartais kyla klausimas: o kur architektai ir projektuotojai buvo anksčiau?
Išgirsdavo: „Jau per vėlu“
„Juk per pastaruosius dešimtmečius buvo tiek investuota lėšų, tarp jų ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, į pastatų, aplinkos erdvių atnaujinimą, tad tikrai buvo galima tuos pastatus padaryti prieinamus ir žmonėms su negalia. Prieš keletą metų savivaldybėms pradėjus viešinti statinių projektinius pasiūlymus, pradėjome juos stebėti, teikti pastabas bei pasiūlymus. Kol nebuvo šios galimybės, pamatydavome tik jau atliktus darbus ir, jei turėdavome pastabų, išgirsdavome, kad „jau per vėlu“, „kur jūs buvote anksčiau“ ir pan.“, – teigia R.Šidlauskaitė.
Kol nebuvo šios galimybės, pamatydavome tik jau atliktus darbus ir, jei turėdavome pastabų, išgirsdavome, kad „jau per vėlu“, „kur jūs buvote anksčiau“ ir pan., – teigia R.Šidlauskaitė.
Vis dėlto į vieną traukinį spėjo – santuokų rūmuose buvo suplanuotas nuožulnus „turėklinis“ keltuvas, kuris, maža to, kad labai lėtas, žmonėms su fizine negalia neužtikrina galimybės savarankiškai juo naudotis.
„Pateikus pasiūlymus, buvo nutrauktas viešasis pirkimas ir atsižvelgta į pastabą įrengti vertikalų keltuvą lifto pagrindu šalia pagrindinio įėjimo, o ne nugrūsti jį kažkur į koridoriaus galą. Sužinojome, kad Vilniaus miesto savivaldybė šiam keltuvui skyrė papildomai lėšų ir šiais metais jau turėtų būti pradėti įrengimo darbai. Džiugu, kad šiuo metu, kai projektiniai pasiūlymai yra viešinami, atsižvelgiama į visas rengiamų projektų vadovams raštu pateiktas pastabas – reaguojama, diskutuojama, tariamasi“, – džiaugiasi R.Šidlauskaitė.
Ramunė kelerius metus dalyvauja viešuosiuose pastatų projektinių pasiūlymų svarstymuose Vilniuje. Per šį laiką ji sutiko tik vieną neįgalų asmenį, kuris teikė pastabų ir pasiūlymų.
„Todėl drįsčiau teigti, kad, norint turėti prieinamesnę ir draugiškesnę aplinką, ir pačių neįgaliųjų aktyvumas galėtų būti didesnis. Gana dažnai tenka išgirsti, kad, neįgaliesiems kreipusis dėl kokios nors įstaigos pritaikymo, sulaukiama pasipriešinimo dėl neigiamo vadovybės požiūrio. Dažnas atsakymas būna: „tai kainuoja daug lėšų“, „pastate ir taip mažai vietos, o pritaikymai neįgaliesiems (pvz., visiems tinkamas tualetas) užims papildomą plotą“, – atkreipia dėmesį ji.
Švietimo įstaigos, anot jos, dažnai sako, jog „jose neįgalių mokinių nėra“, nepagalvodamos, kad neįgalūs gali būti ne tik moksleiviai, tačiau ir jų tėvai, kurie negalės pabendrauti su vaiko mokytojais, taip pat, kad mokykloje gali būti įrengta rinkiminė apylinkė, koncertų, įvairių renginių salė ar panašiai.
Pastebėjote nepritaikytą vietą judėjimo negalią turintiems žmonėms? Praneškite apie ją, el. paštu atvirumogalia@15min.lt siųsdami nuotraukas ar vaizdo įrašus 15min.lt. Portale startavo projektas, kurio autoriai susisieks su tokios vietos savininku(-e) ir informuos apie problemą, pasiteiraus apie priežastis ir paklaus, kokių sprendimų bus imtasi. Po kiek laiko bus susisiekta dar kartą ir pasiteirauta, ar problema iš tiesų išspręsta. Skatinkime pokyčius kartu!
