Komitetas penktadienį pritarė liberalo Simono Gentvilo ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymui reformą įgyvendinti dviem etapais. Lemtingas buvo Bacvinkos balsas.
Už opozicijos atstovų siūlymą balsavo 6 komiteto nariai – „valstietis“ Kęstutis Bacvinka ir po vieną socialdemokratą, liberalą, tvarkietį, konservatorių ir Mišrios Seimo narių grupės narį, o prieš – 4: trys „valstiečiai“ ir konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Komitete iš viso dirba 4 „valstiečiai“ ir jeigu K.Bacvinka savo balsą būtų atidavęs už Vyriausybės siūlomą reformą, komiteto sprendimas būtų kitoks – balsai būtų pasiskirstę po lygiai (5:5). Tuomet opozicijos atstovų pataisų likimą būtų lėmęs komiteto pirmininko „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos balsas – jis balsavo prieš opozicijos siūlymą.
Toks komiteto balsavimas dar nėra galutinis – antradienį parlamentarai balsuos dėl komiteto išvados. Galimi du keliai: pirmas – Seimas komiteto sprendimui pritaria ir toliau svarsto reformos dviem etapais variantą, antras – Seimas nepritaria ir sprendžia, ar Aplinkos apsaugos komitetui iš naujo pavesti apsvarstyti visus projektus dėl urėdijų reformos, ar įpareigoti tai padaryti kitą komitetą.
Tokiu atveju greičiausiai būtų pasirinktas kitas komitetas, pavyzdžiui, Kaimo reikalų, kur „valstiečiai“ turi ryškią daugumą ir jau yra pritarę Vyriausybės miškų pertvarkos planui. Jeigu „valstiečiai“ nutars neremti Aplinkos apsaugos komiteto sprendimo, trečiadienį Kaimo reikalų komitete galėtų būti pritarta kitokiam, Vyriausybės variantui.
Opozicijos atstovų pataisa, kuriai pritarė Aplinkos apsaugos komitetas, numato, kad iki 2019 metų pabaigos urėdijų plotas turėtų būti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų, o nuo 2020 metų jų plotą nustatytų Vyriausybė.
„Tai būtų kompromisinis variantas“, – sakė S.Gentvilas. Pasak jo, pagal šią tvarką Lietuvoje veiktų 15–25 urėdijos.
„Per tą laikotarpį pati sistema optimizuotųsi (...) Netikiu, kad tada, 2020 metais, matysime tą patį vaizdą, koks yra dabar“, – sakė P.Saudargas. Anot jo, reforma etapais būtų signalas miškininkams persitvarkyti.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, kuriai priklauso ir minėtas P.Saudargas, pasibaigus komiteto posėdžiui išplatino poziciją, kuria teigia, jog komiteto balsavimas neatspindi visos opozicijos nuomonės. Frakcijos seniūnas S.Gentvilo ir partiečio siūlymą apibūdina kaip „žlugdantį reformą“.
Šis reformą iš esmės žlugdantis pasiūlymas nėra joks kompromisas, kaip tai bando pateikti iniciatoriai.
„Šis reformą iš esmės žlugdantis pasiūlymas, kuriam buvo sutelkti ir dalies valdančiųjų balsai komitete, nėra joks kompromisas, kaip tai bando pateikti iniciatoriai. Tai yra gudrus socialdemokratų planas, kaip sužlugdyti reformą, kurį jie siūlė nuo pat pradžių“, – komentuoja G.Landsbergis, pridurdamas, kad iniciatyva dėl urėdijų reformos yra Vyriausybės pusėje.
Pagal Vyriausybės siūlomą modelį, visus valstybinius miškus valdytų valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri būtų įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją.
