2014 m. Nekilnojamojo turto registro duomenimis Lietuvos savivaldybėms priklauso 7592 viešieji pastatai, kurių bendras plotas apima 8,9 mln. kvadratinių metrų. Minėtą skaičių sudaro 753 (438 tūkst. kvadratinių metrų) administracinės, 4288 (6,78 mln. kvadratinių metrų) kultūros, mokslo ir sporto, 670 (1,2 mln. kvadratinių metrų) sveikatos ir gydymo, 1642 (223 tūkst. kvadratinių metrų) specialiosios bei 239 (282 tūkst. kvadratinių metrų) gyvenamosios (prieglaudos, vaikų ar slaugos namai) paskirties pastatai.
Iš 60 savivaldybių surinkti duomenys parodė, kad kone trečdalis pastatų reikalauja atnaujinimo, kuris padidintų jų energinį efektyvumą. Tokių viešųjų pastatų Lietuvoje – 2574 (apie 2,5 mln. kvadratinių metrų). Tarp jų 1242 švietimo ir ugdymo, 383 kultūros, 313 sveikatos ir 636 kitų paskirčių pastatai.
„Pastatų energinio efektyvumo didinimas – prioritetinė kryptis. Turime susirūpinti, kad energija, už kurią mokame, nebūtų švaistoma vėjais. Vienas iš artimiausių tikslų būtent ir yra atkreipti dėmesį į viešuosius pastatus, siekis – padidinti jų energinį efektyvumą“, – kalbėjo D.Matonienė.
Neatitinka reikalavimų
Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimui planuojama skirti 50,7 mln. eurų. Energinio efektyvumo darbus planuojama atlikti viešuosiuose pastatuose, kurie neatitinka keliamų energinio naudingumo reikalavimų. Visų pirma, bus kreipiamas dėmesys į 1900–1990 metais pastatytus viešuosius pastatus. Daugumą jų priskiriami E, F G pastatų energinio naudingumo klasėms.
Pastatų energinio efektyvumo didinimas – prioritetinė kryptis. Turime susirūpinti, kad energija, už kurią mokame, nebūtų švaistoma vėjais.
„Pastatų energinio naudingumo didinimui skiriame tikrai daug dėmesio. Remdamiesi Europos Sąjungos direktyvomis, kasmet kelsime energinio naudingumo reikalavimus naujai statomiems namams, tačiau neturime pamiršti ir jau pastatytų. Tais pastatais, kurių energinio naudingumo klasė žema, turima pasirūpinti“, – tikino viceministrė.
Viceministrė pridūrė, kad energiniu pastatų naudingumu turėtų rūpintis ir patys gyventojai, nes nuo to priklauso jų gyvenimo kokybė. Tik E, F G pastatų energinio naudingumo klasėms priklausančiuose namuose dažniausiai yra prasta oro kokybė, vėdinimo sistema, o taip susidaro nepalankus žmogaus sveikatai mikroklimatas. Anksčiau minėti energinio efektyvumo kriterijų neatitinkantys viešieji pastatai kasmet suvartoja apie 1200– 1300 GWh šilumos energijos, vidutinės jos sąnaudos – 135 kWh/kvadratiniam metrui per metus (min – 70; max – 520).
Tokių neefektyvių namų šildymui išleidžiama daug lėšų, o norimas šilumos efektas neretai net nepasiekiamas. Aplinkosaugininkai pabrėžė, kad spręsdami pastatų energinio naudingumo klausimus, žmonės prisideda ne tik prie savo gyvenimo kokybės gerinimo, taupo savo lėšas, bet ir prisideda prie kovos su globalia klimato atšilimo problema.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija