„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 08 09

Aplinkos ministerija: prezidentūros iniciatyva labiau riboti miškų kirtimus neturės didelio poveikio

Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas dvigubai mažinti plynų kirtimų plotus ūkiniuose miškuose neturės didelio poveikio, nes ir dabar šie miškai nėra kertami taip aktyviai, sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiasis patarėjas Nerijus Kupstaitis. Anot jo, ūkiniai miškai galėtų būti kertami ir labiau.
Prienų šilas
Šilas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Penktadienį po Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir prezidento G.Nausėdos susitikimo, pastarojo patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis užsiminė, kad prezidentas turi planų imtis teisėkūros iniciatyvos dėl miškų kirtimų plotų, mažinant juos dvigubai.

„Prezidento vienas iš siūlymų, kurį pateiks įstatymo teikimo būdu, – mažinti dvigubai, nuo 8 iki 4 hektarų, plotus, kuriuos galima kirsti miškuose“, – nurodė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Povilas Mačiulis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Povilas Mačiulis

Žinių radijui šį klausimą komentavęs N.Kupstaitis teigė, kad tokie pokyčiai didelio poveikio neturėtų.

„Realiai toks sumažinimas šito maksimalaus ploto kažkokio labai didelio poveikio neturės, nes net ir ūkiniuose miškuose vidutinis šiuo metu plyno kirtimo plotas yra maždaug tarp 1–1,5 ha. Jis ir šiuo metu realybėje yra daug mažesnis negu maksimaliai leistinas 8 ha.

Bet suprantama, kad tam tikrais atvejais tie didžiausi plynų kirtimų plotai tokiu atveju sumažėtų“, – dėstė Aplinkos ministerijoje dirbantis patarėjas.

Jei ūkinių miškų kirtimo normos mažinimas turėtų poveikį, teisės aktų korekcijas būtų inicijavusi pati Aplinkos ministerija, teigė N.Kupstaitis.

„Jeigu tai turėtų kažkokį rimtesnį poveikį, tai mes galbūt tai būtume siūlę ir iš Aplinkos ministerijos pusės, kuomet buvo, ir šiuo metu yra, pateiktas derinti Miškų įstatymo pakeitimo projektas, kur siūloma sumažinti plynų kirtimų plotus daug rimčiau, bet būtent saugomose teritorijose esančiuose miškuose, o ne ūkiniuose-komerciniuose“, – aiškino jis.

N.Kupstaitis tikino, kad Lietuvos miškai, išskyrus saugomas teritorijas, galėtų būti kertami ir labiau.

Bendrai Lietuvoje, norint nors kiek racionaliau panaudoti mūsų miškuose sukauptą medieną [...], reikėtų net ir daugiau kirsti.

„Bendrai Lietuvoje, norint nors kiek racionaliau panaudoti mūsų miškuose sukauptą medieną, pirmiausia, ūkiniuose miškuose, kur jokių specialių apribojimų dėl gamtinių vertybių nėra, reikėtų net ir daugiau kirsti. Bet jeigu kalbam apie tuos gamtiškai vertingus miškus, tai taip, juose jau ir šiuo metu yra įvedami papildomi apribojimai, kaip pavyzdžiui, Punios šile“, – kalbėjo patarėjas.

„Per metus Lietuvos miškuose kasmet priauga tam tikras kiekis medienos ir kasmet, visais miško kirtimais, tam tikras medienos kiekis išimamas. Tai Lietuvoje tas santykis šiuo metu yra maždaug 70 proc. Reiškia, mes iškertame apie 70 proc. to, kas priauga per metus“, – pasakojo N.Kupstaitis ir pažymėjo, kad Austrijoje šis skaičius siekia 90 proc., o toks skaičius esą ir atitinka darnaus miškų tvarkymo principus, visuotinus kriterijus.

Pagal šiuo metu galiojančias Miško kirtimų taisykles, IV miškų grupės, tai yra, ūkiniuose miškuose maksimalus plynaisiais pagrindiniais miško kirtimais iškertamos biržės plotas yra 8 ha.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs