Kaip penktadienį pranešė Aplinkos ministerija (AM), taip siekiama sumažinti galimą žalą vietinėms populiacijoms.
Taip pat reglamentuotas kiminų ir nendrių paėmimas, ganymas miške, patikslinta, kada galima imti miško paklotę.
Anot AM, ribojamų ir draudžiamų naudoti laukinių augalų ir grybų sąrašas papildytas gegužraibinių šeimos (Orchidaceae) augalais: nuo šiol juos draudžiama skinti ir išsikasti.
Kaip skelbiama, šių dekoratyvių laukinių augalų skynimas žydėjimo metu mažina augalų populiacijos gausumą. Kai kurios gegužraibinių šeimos rūšys, kurios neįtrauktos į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, nėra dažnos ir plačiai paplitusios, populiacijos nėra labai gausios, todėl šiuos augalus renkant, skinant ar išsikasant padaroma žala vietinėms jų populiacijoms.
Taip pat draudžiama skinti, rauti ar išsikasti vandens lelijas, visų rūšių šilagėles, miškines lelijas, lieknąsias plukes, didžiažiedes rusmenes, visų rūšių pataisinių šeimos augalus.
Į sąrašą įrašytas meškinis česnakas – jį, kaip ir paprastuosius burbulius ir pavasarines raktažoles, leidžiama skinti, bet draudžiama išsikasti ar išsirauti. Atkreipiamas dėmesys, kad kasant ar skinant žolinius laukinius augalus, privaloma palikti pusę nepažeistų augalų sąžalyno.
AM pranešė, kad pakeistas terminas, kada leidžiama pjauti nendres vandens telkiniuose. Tai bus leidžiama daryti nuo lapkričio 1 iki kovo 14 dienos, iki šiol šis terminas buvo iki balandžio 18 dienos. Nendres bus galima pjauti ir kitais laikotarpiais, kai tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba vykdant gamtotvarkos darbus, numatytus saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planuose.
Naujoje tvarkoje patikslinti atvejai, kada galima imti gyvąją miško paklotę, kerpes ir samanas, valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Tam reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas.
Nustatė gyvūnų ganymo sąlygas
Anot AM, tvarkos apraše nustatytos vienodos ūkinių gyvūnų ganymo valstybinėje ir privačioje miško žemėje sąlygos – juos ganyti leidžiama vyresniuose kaip 20 metų medynuose arba mišku neapaugusioje miško žemėje (išskyrus miško medelynus, kirtavietes).
Ganyti gyvūnus valstybinėje miško žemėje leidžiama gavus miško valdytojo sutikimą, privačioje miško žemėje – gavus miško savininko ar valdytojo sutikimą, o saugomose teritorijose – ir saugomos teritorijos direkcijos sutikimą.
Reglamentuotas ir kiminų, dar vadinamų baltosiomis ar durpinėmis samanomis, paėmimas.
Valstybinėje žemėje sulą leisti galima iš medžių, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 20 cm, matuojant 130 cm aukštyje. Privačios žemės savininkams leidžiama sulą leisti ir iš plonesnių medžių. Skylės sulai leisti turi būti gręžiamos ne aukščiau kaip metrą nuo žemės paviršiaus, o skylių skersmuo neturi viršyti dviejų centimetrų, jų gylis medienoje – trys centimetrai. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 20 cm. Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos mediniais kaiščiais.
Leidžiant sulą privačioje žemėje reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas, valstybiniuose miškuose žemės valdytojo sutikimas nereikalingas, kai sula leidžiama asmeniniams ar šeimos poreikiams.
