„Siekant aiškiau reglamentuoti paukščių medžioklės draudimus, nuspręsta įtraukti papildomus saugiklius į šiuo metu baigiamas derinti Medžioklės taisykles. Taip pat, dar pavasarį Medžioklės taryba sudarė atskirą darbo grupę, kuri turi parengti pasiūlymus dėl vieningo medžioklės draudimų reglamentavimo visose saugomose teritorijose“, – BNS nurodė ministerija.
Rezervato vadovas: reglamentavimas tapo neaiškus
Nerimą dėl atsivėrusių teisinių spragų išreiškė Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas Arūnas Pranaitis, penktadienį susitikęs su Aplinkos ministerijos vadovybe.
BNS jis teigė, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, draudimas medžioti įrašytas į medžioklę reglamentuojančius teisės aktus galioja tik centrinėje biosferos rezervato dalyje – Žuvinto gamtiniame rezervate, t. y. maždaug 6 tūkst. hektarų teritorijoje.
Liepą aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos siūlymu Vyriausybė pakeitė Žuvinto rezervato nuostatus. Pasak A.Pranaičio, tai padarius, triskart platesnę, t. y. 18,5 tūkst. hektarų teritoriją apimančiame biosferos rezervate reglamentavimas tapo „ganėtinai neaiškus“, nes nebeapima draudimų, numatytų Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane.
Ano jo, ypač didelį nerimą tai kelia šiuo metu prasidedant medžioklės sezonui, nes bausti medžiotojus būtų galima tik įspėjimais ar keliasdešimties eurų baudomis – už parko taisyklių, bet ne už medžioklės pažeidimus. Taip pat, jo nuomone, saugomos teritorijos pareigūnai dabar neturėtų teisės sulaikyti medžiotojo.
„Ankstesnėje nuostatų versijoje buvo įvardijama, kad turi būti vadovaujamasi medžioklę reglamentuojančiais „ir kitais“ teisės aktais. Tai kaip kitą teisės aktą galėjome naudoti Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano nuostatus, kuriuose buvo šitie įrašymai. Kai nuostatuose nėra aiškumo, teisininkai, žinoma, turi išnagrinėti ir pasakyti, ar tie kiti teisės aktai galioja“, – sakė A.Pranaitis.
„Dabar medžiotojai gali sakyti tiesiai šviesiai: deja, ženklo nėra, ribos nėra, ir jūs pasakojate, kad čia negalima medžioti?“, – kalbėjo rezervato direktorius.
Tuo metu Aplinkos ministerija penktadienį informavo, kad minėtas tvarkymo planas vis tiek galioja medžiotojams ir medžioklė negalima visame rezervate, nes ji pagal teisės aktus negalima „želmeninių, baltakakčių, pilkųjų žąsų ir baltaskruosčių berniklių sankaupų vietose“, išskyrus jei tai daroma reguliuojant didžiųjų kormoranų populiaciją žuvininkystės tvenkiniuose.
Anot A.Pranaičio, Žuvinto biosferos rezervate turėtų būti draudžiama medžioti vandens ir pelkių paukščius – žąsis, antis, Perkūno oželius ir kitus, kurie įrašyti į medžiojamųjų paukščių sąrašą.
„Iš principo, medžioklė atvirose teritorijose yra milžiniškas trikdis paukščių sankaupoms. Jūs žinote, kad medžiotojai vidury baltos dienos nemedžioja, paprastai medžiojama anksti ryte arba vakare, tuo metu, kada į Žuvinto rezervatą paukščiai susirenka nakvoti. (...) Jei medžioklė būtų leidžiama, tai, be abejo, trikdymas būtų milžiniškas, saugomoms rūšims, t. y. pilkosioms gervėms ir migruojančioms žąsims. Garantuotai, gausumo mažėjimas būtų akivaizdus“, – pavojus įvardijo jis.
Sveikina pripažinus problemą
Direkcijos vadovas vis dėlto sveikina, jog ministerija pagaliau pripažino problemą, žadėdama tinkamai suderinti teisės aktus.
„Ministerija sako, kad medžioklės taisyklės turi būti peržiūrėtos ir jose įrašyti atitinkami reglamentai, kad nebūtų tokio neaiškumo, nes medžiotojai nežino saugomos teritorijos taisyklių, o mes, kaip saugomos teritorijos pareigūnai, negalime bausti medžiotojų už tai, kad jie nesilaiko Tvarkymo plano nuostatų. Galime bausti tik už saugomos teritorijos, bet ne medžioklės taisyklių pažeidimą“, – kalbėjo jis.
„Tai yra gera žinia visiems paukščiams ir gamtai“, – pridūrė A.Pranaitis.
