Nėra tikslių duomenų, kiek į krantą išmetamų ruonių nugaišta šalia Lietuvos pakrantės, o kiek jų srovė atplukdo iš Švedijos ar Suomijos, nes šiose šalyse juos galima šaudyti. Lietuvoje pilkieji ruoniai įrašyti į Raudonąją knygą.
Išsiaiškinti, kas kaltas dėl ruonių žūties, panoro ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Ministerijoje surengtas pasitarimas dėl Baltijos jūros Lietuvos pakrantėje randamų negyvų ruonių, jame dalyvavo įvairių sričių specialistai, mokslininkai, Lietuvos jūrų muziejaus, visuomeninių organizacijų atstovai.
Populiacija didėja, bet nepakankamai
Viceministras Linas Jonauskas pasitarime teigė, kad 1970 m. ruonių populiacija Baltijos jūroje buvo labai sumažėjusi, tačiau dabar priskaičiuojama apie 30 tūkst. ruonių. Tad ši problema aktuali ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui. „Bendravome su kolegomis kitose šalyse. Latvijoje kasmet priskaičiuojama 50–100 žūstančių ruonių, kurie irgi išmetami į krantą. Bet bent su šautinėmis žaizdomis ten nėra“, – sakė L.Jonauskas.
2010 metais patys paleidome į jūrą 6, 2011 metais – 2, pernai – 1, šiemet planuojama paleisti 5 ruonius, – teigė A.Grušas.
Anot aplinkos viceministro, Švedijoje leidžiama šaudyti ruonius, 2012 m. kvota buvo 230 ruonių, 92 gyvūnai buvo sumedžioti. Šiemet kvota yra tokia pati. „Todėl turi būti atsakyta į klausimą, ar gali būti, kad į Lietuvos krantą išplaunami ruoniai yra iš Švedijos“, – kalbėjo L.Jonauskas.
Lietuvos jūrų muziejaus vyr. biologas Arūnas Grušas teigė, kad ruoniai skaičiuojami kasmet. 2011 m. buvo stebimi 11, 2012 m. – 13, šiemet – 14 ruonių. Negyvų ruonių 2010 m. buvo rasta 15, 2011 m. – 9, pernai – 10, o šiemet jau yra surasta 20 negyvų gyvūnų. Penki iš jų šiemet buvo nušauti, trys – ligoti.
Biologo teigimu, nors ruonių populiacija yra padidėjusi, tačiau iš tiesų šių gyvūnų Baltijos jūroje yra mažai. Kažkada trijų rūšių ruonių Baltijos jūroje buvo net 300 tūkst.
„Patys paleidome į jūrą 2010 m. 6, 2011 metais – 2, pernai – 1, šiemet planuojama paleisti 5 ruonius“, – teigė A.Grušas. Lietuvos jūrų muziejaus atstovo teigimu, nustatyta, kad ruoniai Baltijos jūroje badauja, todėl jie keliauja net iki Lietuvos krantų maitintis.
Žūties priežastys
 |
| Lietuvos jūrų muziejaus vyr.biologas Arūnas Grušas |
Priežasčių, kodėl šie gyvūnai krenta, yra ne viena. „Bandome nustatyti jų kritimo priežastis. Mums uždrausta liesti kritusius ruonius, to neleidžia Veterinarijos tarnyba. Tai teisinga, nes dirbame su gyvais gyvūnais, galbūt galime užkrėsti juos. Tad tik stebėjimo būdu galime daryti tam tikras išvadas ir tai, pasirodo, įmanoma, tereikia patirties ir žinių. Priežastys, dėl kurių gaišta ruoniai, yra ligos ir išsekimas, kai kurie jų pakliūva į tinklus, kai kurie būna nušauti“, – teigė Lietuvos jūrų muziejaus specialistas.
Anot A.Grušo, dalį ruonių tikrai nugalabija mūsų žvejai, ypač randamų balandžio-gegužės mėnesiais, kai pradeda migruoti jauni gyvūnai. Ruoniai su šautinėmis žaizdomis greičiausiai atplukdomi iš Švedijos krantų, nes jų kūnai stipriai apirę.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vadovas Laimutis Budrys kalbėjo, kad ruoniai į žvejų tinklus patenka ne tik Lietuvos pakrantėje, esą tai niekam nekelia nuostabos. „Yra priimti europiniai teisės aktai dėl netyčia žūstančių ruonių, pakliūnančių į tinklus. Nemaža tikimybė, kad maitintis plaukiantys ruoniai pateks į žvejų tinklus. Gali būti, kad atplaukęs žvejas ras gyvą ruonį, bet net nežinos, kaip su juo elgtis, arba žvejas greičiau ras tą ruonį nuskendusį“, – teigė L.Budrys.
Žvejai turėtų pranešti apie žuvusius ruonius
 |
| Aplinkos viceministras Linas Jonauskas |
Anot L.Budrio, reikėtų taip sutvarkyti teisės aktus, kad galima būtų suskaičiuoti, kiek ruonių žūsta netyčia. Esą tuomet bent jau būtų aišku, kokio dydžio ši problema yra. Kaip pavyzdį Aplinkos ministerijos atstovas pateikė taisykles, pagal kurias už netyčia į bebrų spąstus patekusią ūdrą medžiotojas nėra baudžiamas, o žuvusi ūdra atiduodama į Kauno zoologijos muziejų.
Į tinklus dažniausiai patenka jaunesni ruoniai, kurie gali sverti apie 50 kg, o suaugęs gyvūnas jau gali sverti net 150 kg, tad kyla problemų, kaip įsikelti tokį gyvūną į valtį, nes žvejai paprastai plaukioja nedideliais laiveliais.
„Jeigu šaudo, šaudytojams rankos netiesime, tai barbarizmas, yra numatytos baudos, tik kad sunkoka būtų nustatyti, kas tą ruonį sumedžiojo“, – sakė L.Budrys.
Anot viceministro L.Jonausko, vienareikšmio sprendimo kol kas nėra, tačiau keletas priemonių vis dėlto pasiūlyta. Pirmiausia tai teisinės priemonės, užtikrinsiančios kritusių ruonių registraciją bei kur ir kaip jie žuvo. „Kalbu apie priemones žvejams, jei jie praneštų, nesulauktų sankcijų, o nepranešę galėtų būti nubausti. Tokiu būdu surinktume tikslesnę informaciją apie krentančius Lietuvos žvejų tinkluose ruonius“, – teigė viceministras.
Siūlo drausti žvejybą priekrantėje
 |
| Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vadovas Laimutis Budrys |
Taip pat Aplinkos ministerija mato būtinybę pradėti platesnę diskusiją dėl žvejybos priekrantėje ribojimo, esą jeigu ne aplinkosaugininkai, niekas kitas tais gyvūnais nepasirūpins. „Su Žemės ūkio ministerija, žvejais-verslininkais turime tartis, kaip apsaugoti ir jų tinklus, ir ruonius nuo to bereikalingo konflikto. Jeigu rasime priemonių, kurios apsaugos abi šalis, tai būtinai jas taikysime. Be to, galvojame apie medžioklės taisyklių peržiūrėjimą, kad būtų ribojamas medžioklinių šautuvų įsivežimas į Baltijos jūrą. Nors dauguma nušautų ruonių atplukdoma, bet Jūrų muziejaus atstovas minėjo ir ruonį prie Būtingės, kuris buvo išplautas su šautinėmis žaizdomis, padarytomis Lietuvoje“, – kalbėjo viceministras.
A.Grušo teigimu, Lietuva turėtų iš viso uždrausti verslinę žvejybą priekrantės zonoje. Esą iš mėgėjiškos žūklės, sporto, turizmo būtų kur kas naudos, negu jos gaunama iš žvejų-verslininkų. „Taip pat išgirdau gerą idėją, kad reikėtų priversti žvejus gaudyti žuvį kitais būdais – ne statomais pasyviaisiais tinklais, o gaudyklėmis, kad ruoniai nežūtų, o jeigu ir žūtų – ne tokiais kiekiais“, – kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus vyr.biologas.
Į kitą pasitarimą dėl žūstančių ruonių ketinama kviestis Žemės ūkio ministerijos bei žvejų atstovus.
