Pertvarkant valstybinius miškus, sausio pradžioje Miškotvarkos institutas reorganizuotas į įmonę, prie kurios prijungtos 42 urėdijos. Naujoji įmonė „Valstybinių miškų urėdija“ veiklą pradėjo Kaune. Per metus jos padalinių turėtų sumažėti iki 26. Pertvarkomą įmonę paliko 350 darbuotojų
„Kai kurios funkcijos susicentralizuos, kaip apskaitos, žmogiškųjų išteklių valdymo, viešųjų pirkimų. Tai tas funkcijas vykdančių darbuotojų gali tekti atsisakyti“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
„Vienas iš reformos tikslų buvo, kada visiems, ypač miške dirbantiems žmonėms, atlyginimai padidės, tai mūsų žiniomis, atlyginimai padidėjo tik naujiems vadovams ir gerokai padidėjo, o tiems žmonėms, kurie dirbo miškuose, rajonuose, atlyginimai liko tokie pat maži, kaip ir buvo“, – kalbėjo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas.
Seimo nariams kelia nerimą, kad gali būti didinami kirtimai. Kol kas galioja ankstesnės Miško kirtimo ir tvarkymo taisyklės.
„Yra miškininkų, kurie atstovauja, kad būtų intensyviau kertama, nes mes kertame tik 60 proc. miškų prieaugio. Bet objektyvių prielaidų, kad reikėtų didinti kirtimus, aš nematau“, – teigė ministras K.Navickas.
„Negali ministras paaiškinti, kaip turėtų, kokios politikos laikysis dėl plynųjų kirtimų, nes mes matom iš suinteresuotų verslo grupių norą didinti tuos plynus kirtimus, nes taip lengviau gauti tą medieną“, – nuogąstavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys.
Valstybinių miškų urėdija jau turi nuolatinį vadovą. Dar sprendžiama, kur įsikurs įmonės centrinė būstinė, nes abejojama, kad ji bus Panevėžio rajone, Katinų kaime, kaip žadėta anksčiau. Pasak aplinkos ministro, turėtų būti apsispręsta iki vasaros.
