Ministras tikino, kad jam nutarimo projektą rugsėjo 22 dieną ant stalo padėjo ministerijos darbuotojai ir jis pasirašęs.
„Yra dar 24 tūkst. pastatų, kurie patenka į kurorto zonas, ir kaip aš galiu žinoti, dėl kurio čia dar yra koks teisminis procesas?“ – konservatorių klausė K.Trečiokas.
Jis pripažino, kad „maždaug prieš pusmetį“ apie šį nutarimą kalbėjosi su Druskininkų meru R.Malinausku. „Su Malinausku esame kalbėję gal prieš pusmetį. Nepacituosiu tiksliai, bet jis yra sakęs, „kiek galite volioti šitą reikalą“. Jis yra sakęs ir ne man vienam, o ir premjerui, apie tai, kad tas nutarimas yra aktualus kurortams. Taip, nesiginčiju, yra buvęs. Bet jis kalbėjo apie ankstesnį projektą, kai derinome jį darbo grupėje. Sakė: „kiek ten laiko reikia tai darbo grupei, kad ji pagaliau pabaigtų“, – pripažino K.Trečiokas.
Tačiau ministras tikino, kad meras kalbėjo apie nutarimo projektą, kuris buvo ilgai ir sunkiai derintas su kitomis institucijomis. Rugsėjo 22 dieną, tą pačią dieną, kai premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius lankėsi Druskininkuose, Aplinkos ministerija į naują nutarimą įtraukė tik ankstesnio nutarimo dalį apie kurortų zonų naikinimą, nes dėl to neva sutarė visos institucijos. Rugsėjo 23 dieną Vyriausybė šį nutarimą priėmė.
Kitą savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė Generalinės prokuratūros ieškinį viešojo intereso gynimo byloje Druskininkų savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai bei „Vijūnėlės“ dvaro remdamasis būtent šiuo nutarimu.
Tačiau ministras aiškino, kad pats apie šią bylą nebuvo informuotas. Pasak K.Trečioko, jam ant stalo naują nutarimo projektą padėjo kažkurio ministerijos departamento vadovas.
„Sprendimas yra parengtas 22 dieną. Ateinu iš ryto, randu krūvą popierių ant stalo ir pasirašau. (...) Neprisimenu tiksliai, ar manęs prašė kas nors įtraukti į Vyriausybės posėdį neeiliniu klausimu. Taip ir atsirado. Čia nei spaudimo, nei ypatingos kažkokios skubos aš nejutau. Jaučiu pats asmeniškai spaudimą sau visada, nes Aplinkos ministerija turi labai daug sričių, esame prie atsiliekančių ministerijų ir už tai būname šukuojami. Todėl visada skubu, kas jau gatava ir gali eiti į posėdį, pasirašyti. Šiuo atveju manęs nei ragino, nei skatino“, – teigė ministras.
Tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma ministro naivumu nepatikėjo. Jis tikino, kad šiuo nutarimu pasinaudojo konkretus teismas konkrečioje byloje, o nutarimas labai apsunkino viešojo intereso gynimą.
„Ministre, mes ne maži vaikai. Suprantame, kad jūs šiuo nutarimu paėmėte ir padovanojote konkretiems veikėjams keleto milijonų eurų vertės dalykų. Taip, todėl, kad, jeigu kitaip, tai tą statinį būtų reikėję nugriauti. Konkretus teismas konkrečioje byloje mikliai tuo pasinaudojo, kad viešojo intereso gynimas yra apsunkintas ir beveik neįmanomas“, – pareiškė J.Razma.
Jis teiravosi, ar ministrui po šios istorijos nekilo noras nutarimą atšaukti ir pripažinti buvus suklaidintą.
„Tikrai nereikia čia kurti scenarijų apie milijonus. sSutinku, kad sprendimas pripilti žemių ir padaryti tą zoną, kokia reikalinga, yra nevykęs. Ir, jei taip yra, tai turi būti nustatyta, bet sprendimas to niekur nesako ir negina. (...) Interesų daug, gali atsirasti ir klaidų, bet šiuo atveju yra audra stiklinėje“, – apibendrino ministras.
Pasak jo, prokuratūra ir toliau gali ginti viešąjį interesą ir Vyriausybės nutarimas tam visai netrukdo.