„Jeigu mes parduotume tai, ko dabar neišnaudojame, gautume nuo 1 iki 3 mlrd. litų“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė G.Kazlauskas.
Pasak jo, neišnaudojami taršos leidimai būtų ne parduodami tiesiogine prasme, jie būtų perleidžiami kitoms valstybėms, o už tai jos finansuotų tam tikrus energijos taupymo ar klimato kaitos projektus.
G.Kazlausko teigimu, Lietuva savo neišnaudojamus taršos leidimus galėtų parduoti JAV, bet ši valstybė nėra pasirašiusi Kioto protokolo, belieka pirkėjų ieškoti Skandinavijoje, Japonijoje, Austrijoje.
Ministras sako, kad apsispręsti ir susitarti dėl neišnaudojamų taršos leidimų realizavimo pardavimo, reikia iki Kopenhagos Šalių Konferencijos, nes ten šių metų gruodį priimti nutarimai gali pakeisti Kioto protokolą.
Danijoje vyks 15-oji Šalių Konferencija pagal Jungtinių Tautų tarpvyriausybinę klimato kaitos konvenciją ir Danijos Vyriausybės sieks, kad Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Kopenhagoje butų pasirašyta įpareigojanti sutartis dėl pasaulio klimato. Sutartis apimtų laikotarpį po 2012 metų.
G.Kazkausko teigimu, iš realizuotų taršos leidimų gautos lėšos galėtų sudaryti valstybės paramą ir jai pinigų būstų renovacijai nereikėtų ieškoti biudžete.
Ministras neatmeta galimybės, kad pajamas, gautas iš realizuotų nenaudojamų taršos kvotų, valstybė galėtų investuoti ne tik į renovaciją, bet ir atsinaujinančios energijos šaltinius, pavyzdžiui, vėjo jėgaines.
G.Kazlausko teigimu, per metus renovuoti 2 tūkst. daugiabučių kainuotų 3-4 mlrd. litų, jeigu valstybės parama būtų nuo 30 iki 50 proc. renovavimo kaštų.
