„Akivaizdu, kad šiandien mums visiems aktualiausi klimato kaitos klausimai, kurie daro įtaką pramonei, energetikai, transportui, žemės ūkiui ir kitoms ekonomikos sritims“, – sakė Valentinas Mazuronis. Lietuva sieks, kad jai pirmininkaujant būtų priimtas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų reglamentas. Rimtas klausimas, pasak ministro, išlieka netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo, susijusio su biodegalų gamyba, direktyvos tolesnis svarstymas. Politiškai jautrus ir sudėtingas dalykas bus direktyvos dėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais tikslinimas. Pirmininkavimo metu daug dėmesio bus skiriama pasirengimui Jungtinių Tautų klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai, kuri lapkričio mėnesį vyks Varšuvoje. Bus sprendžiami svarbūs klausimai, susiję su tarptautinio klimato kaitos valdymo režimo tobulinimu ir stiprinimu, prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų skatinimu, lanksčiųjų rinkos mechanizmų taikymu, aplinkai palankių technologijų plėtra ir kt.
Ministras pažymėjo, kad tarptautinė klimato darbotvarkė bus aptariama jau kitą savaitę per Vilniuje vyksiantį neformalų aplinkos ministrų susitikimą, į kurį pakviestas ir Kinijos vyriausiasis derybininkas klimato klausimais Xie Zhenhua. „Vilniuje taip pat aptarsime svarbius natūralių išteklių ir bioįvairovės finansavimo klausimus“, – sakė Valentinas Mazuronis. O Briuselyje antrąjį šių metų pusmetį, ministro žodžiais, bus siekiama visapusiško sutarimo dėl reglamento, apibrėžiančio galimybes naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningą bei teisingą iš to gaunamos naudos pasidalijimą, biocidinių produktų naudojimo reguliavimo, laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos reglamento peržiūros. Taip pat bus svarstomas pasiūlymas dėl invazinių rūšių, tariamasi dėl racionalių priemonių, kurios pagerintų poveikio aplinkai vertinimo kokybę, tikimasi patvirtinti Europos Tarybos išvadas dėl ES naujosios miškų strategijos.
Lietuvos pirmininkavimo metu bus užbaigti teisiškai įpareigojantys tarptautiniai susitarimai dėl miškininkystės ir dėl gyvsidabrio. Aktualūs aplinkos apsaugos klausimai bus svarstomi per Dykumėjimo konvencijos šalių konferenciją, Monrealio protokolo šalių susitikimą, Tarpvyriausybinės platformos dėl bioįvairovės ir ekosistemų paslaugų sesiją ir Berno konvencijos nuolatinio komiteto posėdžius. Lietuva koordinuos ES veiksmus, įgyvendinant „Rio+20“ sprendimus ir stiprinant UNEP veiklą. „Viliamės, kad bendromis jėgomis mums pavyks aktyviai spręsti svarbius uždavinius per tarptautinius susitikimus, užtikrinant juose ES lyderystę“, – pabrėžė aplinkos ministras.
