Statybininkų atstovų pozicija priešinga – panaikinus ribojimus tokius prekybos centrus kaip sugriuvęs Rygoje verslininkai galės statyti beveik neprižiūrimi. Tokių darbų pasekmes Lietuva netruks pajusti, o statybų metu paliktas klaidas taisyti gali būti itin brangu.
V.Mazuronis sukritikavo partietį D.Barakauską
Kodėl tikrinti prekybos centrus, o ne koncertų sales, stadionus ar dengtas turgavietes? Juk galimybė atsitikti nelaimei visur yra tokia pati, – klausė V.Mazuronis.
„Nauja Statybos įstatymo redakcija yra paruošta, vyksta diskusijos, senasis įstatymas kol kas nėra pakeistas. Šiuo metu yra tik mano pasirašytas naujas ypatingos svarbos objektų sąrašas. Jis ganėtinai stipriai sumažino tokių statinių skaičių. Manau, kad teisingai padariau“, – 15min.lt sakė ministras.
Pasak V.Mazuronio, jo partijos kolegos vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko pavedimu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistų pradėti Lietuvos prekybos centrų tikrinimai didelio efekto neduos: „Suprantu, kad atsitiko nelaimė, skaudus įvykis, bet tokie vaikščiojimai po prekybos centrus yra ne darbas, o emocijomis pagrįsta darbo imitacija. Kodėl tikrinti prekybos centrus, o ne koncertų sales, stadionus ar dengtas turgavietes? Juk galimybė atsitikti nelaimei visur yra tokia pati.“
Ministro nuomone, reikia sulaukti Rygos tragedijos tyrimo rezultatų. Kol kas keliamos kelios tragedijos versijos. Prekybos centras galėjo sugriūti dėl projektavimo ar statybos klaidų, dėl vykusios rekonstrukcijos ar geologinių priežasčių. „Kai bus išvados, galėsime pasižiūrėti, ar Lietuvos įstatymuose nėra kokių nors spragų, kad nesikartotų panašios nelaimės“, – sakė V.Mazuronis.
Siūlo trumpinti garantinį laikotarpį
Pasak pašnekovo, statinių priežiūros sistema Lietuvoje veikia. Už statinius atsako jų savininkai. Tai turi kontroliuoti savivaldybių institucijos ir ne tik tada, kai kažkas atsitinka.
Paklaustas, ar galima iš viso kalbėti apie statytojų atsakomybę, kai Lietuvoje susiklostė praktika kiekvienam didesniam statybų projektui registruoti po įmonę, kuri vėliau gali bankrutuoti su savimi nusinešdama ir visus įsipareigojimus, V.Mazuronis teigė, jog čia reikia pokyčių.
„Šios problemos spręsti kito kelio nėra, kaip tik įpareigoti statybininkus apdrausti savo statinį, tačiau dėl to kiltų statinio kaina. Kuo ilgesniam laikui apdrausim pastatus, tuo brangiau už juos mokėsim. Niekas iš dangaus nenukrenta“, – paaiškino ministras.
Jo nuomone, ateityje pastatams statytojų suteikiami garantiniai laikotarpiai turės trumpėti: „Kas iš to, kad dabar turime ilgus terminus, kurie neveikia, nes dažnai net nėra kam pretenzijos pareikšti. Garantinis laikotarpis galėtų trumpėti iki dviejų metų, dviejų sezoninių ciklų.“
Griežtesnė atsakomybė
Buvo žmonių, kurie iš popierių gamybos ir tariamų patikrinimų neblogai gyveno. Kai pasinaudodami šia tragedija jie bando spręsti savo reikalus, man tai atrodo ne visiškai sąžiningai, – sakė aplinkos ministras.
Aplinkos ministras sutiko, jog šalyje yra avarinės būklės pastatų, kurių savininkai nurodymų rūpintis turtu nevykdo.
„Sutinku, jog netvarkingų pastatų savininkų atsakomybę reikia griežtinti, nors labiau įsigilinus čia irgi yra visokių niuansų. Nerealu tikėtis, kad kažkokia institucija galės viską sukontroliuoti. Galime apskaičiuoti, kiek tai kainuos. Iš kur gauti armiją žmonių?“, – klausė V.Mazuronis.
Jis priminė, jog tampant ministru ir iš verslo, ir iš visuomenės girdėjo skundus, jog statybų procesas Lietuvoje per daug biurokratizuotas: „Biurokratinė tikrinimo sistema tiek užveržė visus galus, jog šaukėme, kad negalima nieko padaryti. Ir teisingai darėme. Dabar galiu tiesiai šviesiai pasakyti, kad priimti palengvinimai kažkam atėmė didelius pinigus. Buvo žmonių, kurie iš popierių gamybos ir tariamų patikrinimų neblogai gyveno. Kai pasinaudodami šia tragedija jie bando spręsti savo reikalus, man tai atrodo ne visiškai sąžiningai.“
Rizika padidėjo
Jeigu Rygoje sugriuvęs prekybos centras dabar būtų statomas ministro patvirtinto reglamento tvarka, tai būtų galima ir techninė priežiūros specialistų, ir atestuotų projektuotojų nesamdyti, – sakė D.Gedvilas.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo nuomone, jau nuo spalio galiojanti nauja statybų priežiūros tvarka ypatingiems statiniams gerokai sumažino jų saugumą.
„Ministras yra patvirtinęs statybų inspekcinį reglamentą ypatingiems statiniams. Jis įsigaliojo nuo spalio 25 d. Šis dokumentas nurodo, kokiems statiniams reikalingas atestuotas projektuotojas, statybos vadovas, techninė priežiūra. Šis reglamentas prieštarauja šiuo metu galiojančiam įstatymui, tačiau prieš savaitę Aplinkos ministerija visuomenės svarstymui pateikė pataisymus. Buvome pakviesti į ministeriją jų aptarti“, – 15min.lt pasakojo asociacijos vadovas.
Jis nurodė, kokios reglamento nuostatos kelią didžiausią nerimą. Pasak D.Gedvilo, anksčiau šimto ir daugiau žmonių susibūrimo vieta buvo įvardinta kaip ypatingas statinys. Šios nuostatos naujajame reglamente neliko. Ypatingi statiniai buvo tie, kurių atrama tarp nešančiųjų konstrukcijų viršijo 12 metrų. Dabar jos ilgis padidintas iki 18 metrų, o iš gamyklos atvežtos montuojamos konstrukcijos ilgis gali būti net 24 metrai. Anksčiau ypatingais statiniais buvo įvardinti visi 5 aukštų ir didesni pastatai. Dabar ši riba padidinta iki devynių aukštų.
„Rygoje prekybos centro atrama buvo 16 metrų. Jeigu jis dabar būtų statomas ministro patvirtinto reglamento tvarka, tai būtų galima ir techninės priežiūros specialistų, ir atestuotų projektuotojų nesamdyti. Tai labai didina riziką“, – sakė D.Gedvilas.
Žmonėms trūksta sąmoningumo
Statybininkų atstovo teigimu, Rygos įvykiai sukėlė visuomenės nerimą, todėl politikai bando imtis prevencijos. Siekiama didesnės pastatų savininkų atsakomybės, tačiau pasikliauti žmonių sąmoningumu yra dar anksti. Pasak jo, reiktų labiau akcentuoti tokių statinių priežiūros procedūras.
„Teisingas sprendimas būtų, jei visi pradėtų draustis. Kol kas to nedaro net valstybinės įstaigos – ligoninės, mokyklos, universitetai. Pastatų draudimui nuo galimų nelaimių lėšų nėra skiriama. Jeigu tai būtų privaloma, kaip šiuo metu vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, tai būtų ir papildomos naštos nereikalaujantis savireguliacijos mechanizmas. Prieš drausdamos ir rizikuodamos savo lėšomis draudimo bendrovės norėtų įsitikinti, ar statinys buvo pastatytas pakankamai kokybiškai“, – teigė D.Gedvilas.
Garantijos sudega
Statybų apimtys kyla, todėl norinčių statyti greitai ir pigiai, kad suspėtų į naują nekilnojamojo turto pirkimo bangą, bus. Grėsmę, kad artimiausiu metu gali iškilti nelabai kokybiški statiniai, aš matau, – sakė S.Vagonis.
Nekilnojamojo turto bendrovės „OBER-HAUS“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis 15min.lt sakė, kad statybos brokas verslo pastatams nėra toks būdingas, nes komercinių pastatų pirkėjai paprastai pasidaro techninį auditą ir sužino visas grėsmes prieš sandorį. Tokie pirkėjai neperka katės maiše.
„Ši problema kur kas aštresnė būstų pirkėjams. Kai tik prasidėjo naujų daugiabučių statyba, daugelis tokius namus idealizavo. Atrodė, kad čia kaip perkant naują automobilį – jis turi būti be priekaištų. Tačiau tam tikros bendrovės vengė vykdyti savo įsipareigojimus. Jas būdavo sunku priversti pašalinti net smulkius defektus. Atėjus krizei daugelis bendrovių, kurios nekreipė dėmesio į klientus, tiesiog bankrutavo“, – sakė jis.
Paklaustas, ar pastatų draudimas išspręstų problemą, S.Vagonis teigė, jog naivu būtų tikėtis greito ir efektyvaus didelės žalos kompensavimo: „Galbūt tai būtų sprendimas, bet reikia turėti galvoje, kad draudimo bendrovės neskubės mokėti lėšų, jos turės galimybę bylinėtis. Juk kalba eina ne apie mašinos pataisymą ar buto užliejimą. Čia rimtesnės problemos kainuos milijonus ar net dešimtis milijonų, kaip Rygos atveju“.
Grįžta seni pavojai
S.Vagonis pasakojo, jog didžiausios problemos dėl pastatų kokybės buvo nekilnojamojo turto bumo metais. 2006 – 2008 m. buvo nemažai nekokybiškų, greitai pastatytų statinių. Krizės metais statė tik tos bendrovės, kurios rinkoje turėjo gerą reputaciją ir dirbo kokybiškai. Darbų kaina nebuvo didelė, todėl taupyti kokybės sąskaita didelių paskatų neatsirasdavo.
„Dabar statybų kaštai auga labai greitai. Klientams kils poreikis juos mažinti. Tuo pat metu turime atsigaunančią statybų rinką. Statybų apimtys kyla, todėl norinčių statyti greitai ir pigiai, kad suspėtų į naują nekilnojamojo turto pirkimo bangą, bus. Grėsmę, kad artimiausiu metu gali iškilti nelabai kokybiški statiniai, aš matau“, – sakė S.Vagonis.
