Jis taip pat sako, kad istoriškai lankomos miško vietos turi likti atviros lankytojams.
Punios šilo klausimas penktadienį aptartas su Alytaus rajono meru Algirdu Vrubliausku.
„Meras prašė, kad ministerija greičiau apsispręstų dėl Punios šilo statuso, nes ir savivaldybė, ir gyventojai nori, kad bent dalis rezervato teritorijos būtų lankoma, joje atsirastų rekreacinės, pažintinės zonos“, – rašoma savivaldybės pranešime.
Jame teigiama, kad S.Gentvilas pritarė, jog istoriškai lankomos Punios šilo vietos turėtų likti atviros, o vasario pabaigoje bus pradėtos diskusijos dėl rezervato statuso.
Anot savivaldybės, ministras patikino, kad neketinama „atimti tokio gražaus objekto iš lankytojų“.
S.Gentvilas, pasak savivaldybės, vasarą žada pats apsilankyti Punios šile.
Aplinkos ministerija gruodžio pabaigoje pranešė, kad Punios šilo gamtinį rezervatą ir jo botaninį zoologinį draustinį sujungti į vieną ketinama iki vasaros.
Tuo metu irgi žadėta, kad teritorijose, kuriose iki šiol nebuvo galima lankytis, nebus galima to daryti ir ateityje, tačiau visuomenei atvira liks nauja rezervato teritorija.
Punios rezervatą planuota plėsti anksčiau, tačiau procesą sustabdė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, o buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika šį sprendimą buvo įtvirtinęs įsakymu, nors tam priešinosi gamtosaugininkai.
Pagal naujai pristatytą Aplinkos ministerijos viziją, lankomame rezervate gyventojai galės grybauti ir uogauti, bet ne žvejoti ar medžioti.
Punios šilo gamtinis rezervatas apima 457 ha teritoriją, dar beveik 2,25 tūkst. ha erdvės yra botaninis-zoologinis draustinis. Naujojo rezervato teritorija sudarys per 2,7 tūkst. ha.
Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.
Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.
