Eimantas Puodžiukas, LAASDPS pirmininkas, sako, jog tokios išvados galimos tik atlikus išsamius nelaimių Alytuje ir Klaipėdoje tyrimus.
„Galiu pasakyti, kad mes, kaip pareigūnų bendruomenės atstovai, nenusišalinsime nuo susidariusių problemų sprendimų. Profesinės sąjungos sieks deleguoti savo atstovus į Alytaus ir Klaipėdos nelaimių tyrimų komisijas siekiant tyrimo objektyvumo ir skaidrumo. Dėl šiuo metu galiojančių teisės aktų netobulumo, funkcijų atlikimui trūkstamo finansavimo, gali būti dirbtinai ir nepagrįstai apkaltinti eiliniai aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys darbuotojai bei pokyčius darančios įstaigų administracijos. O to būti negali“, – sako E.Puodžiukas.
Lietuva, anot aplinkosaugininkų, skirtingai nuo kitų ES šalių, beveik neturi taršios pramonės. Tačiau padangų gaisras Alytuje ir nevalytų nuotėkų išleidimas į Kuršių marias parodė, kad aplaidžiai valdant net ir nesudėtingas technologijas įmanoma iki kritinių ribų užteršti aplinką.
Anot E.Puodžiuko, profesinė sąjunga neneigia fakto, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir visos sistemos organizavimas turi būti vykdomas atsakingai ir profesionalai.
„Visų pirma mes turime kalbėti apie nelaimes sukėlusių įmonių vadovų savanaudiškus ir ciniškus verslo kūrimo principus, kurie nusvėrė elementarią moralę ir padorumą. Gaila, tačiau kai kurie verslai vis dar klesti aplinkos ir joje gyvenančių žmonių sveikatos sąskaita. Aš manau, kad pagrindinės problemos yra būtent čia, todėl profesinė sąjungą neigiamai vertina pasisakymus, kad šie katastrofiniai įvykiai atsitiko tik dėl netinkamos aplinkos apsaugos kontrolės. Juk teisės aktuose įtvirtintos aplinkos apsaugos nuostatos privalomos ne tik aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems aplinkosaugininkams, bet visų pirma veiklų vykdytojams“, – aiškina LAASDPS vadovas.
Anot E.Puodžiuko, profesinė sąjunga neneigia fakto, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir visos sistemos organizavimas turi būti vykdomas atsakingai ir profesionalai.
„Ypač kritiškai vertinu iki 2018 metų vykdytą regioninę aplinkos apsaugos kontrolę. Ji tikrai nebuvo efektyvi, ką ir patvirtino pastarieji įvykiai. Dėl šios priežasties mes palaikėme dabar Aplinkos apsaugos departamento vykdomą sistemos pertvarką ir tai atliekančią departamento vadovybę. Kartu aplinkos ministrui ir politikams norime priminti, kad siekiant pokyčių tęstinumo ir norint, kad sistema veiktų efektyviai, o joje dirbtų profesionalai, reikalingas tinkamas sistemos finansavimas, reikiamas žmonių skaičius, konkreti ilgalaikė strategija, aiškus prioritetai ir nuo lobistinių interesų atskirta tinkama teisinė bazė. Deja, tačiau seniai neteko girdėti aplinkos ministro kalbant šiomis temomis. O juk šiandien aplinkos sistemoje dirbantis pareigūnas gauna vieną iš žemiausių valstybės tarnyboje atlygių, stokojama finansavimo funkcijų vykdymui. Dėl teisės aktuose įtvirtinamų vis naujų reikalavimų didėja darbo krūvis. Darbuotojai pervargsta, auga psichologinė įtampa, pradedamos daryti klaidos, dėl to kenčia aplinkos kokybė“, – apie situaciją kalba E.Puodžiukas.
LAASDPS primena, kad tik didelių bendruomenės pastangų dėka 2020 metų šalies biudžete aplinkos sistemos finansavimas buvo padidintas beveik 2,2 mln. eurų.
„Noriu dar kartą pabrėžti, kad šalies aplinkos apsaugos kokybe galėsime užtikrinti tik gavę funkcijų atlikimui pakankamą finansavimą, gaudami valstybės tarnautojo vardą nežeminantį atlygį, turėdami Aplinkos ministerijos suformuotą konkrečią ilgalaikę strategija, nustatytus aiškius prioritetus ir dirbdami vadovausimės nuo lobistinių interesų išgrynintą tinkama teisinę bazę tiesiogiai teigiamai įtakojančią aplinkos kokybę“, – sako profesinės sąjungos lyderis.
