„Atlikus patikrinimą nustatyta, kad „Vilniaus vandenys“ per 2014–2018 metus iš nuotekų valyklų su ūkio buities ir gamybinėmis nuotekomis be leidimo į aplinką leido teršalus – ftalatus. Už nedeklaruotą taršą, išleistą be teisės aktais nustatyta tvarka išduoto leidimo, bendrovei už 2014–2018 m. mokestinius laikotarpius apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, iš viso – 7 561 902 Eur“, – rašoma aplinkosaugininkų pranešime.
Bendrovė „Vilniaus vandenys“ yra savivaldybių įmonė. Ją valdo Vilniaus miesto bei Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybės.
Aplinkos apsaugos departamento laikinoji direktorė Olga Vėbrienė teigė, kad Aplinkos ministerija dar 2014-aisiais pakeitė Nuotekų tvarkymo reglamentą, kuriame nurodyta, kad ftalatai nustatyti kaip prioritetinės pavojingos medžiagos, kurių išleidimas su nuotekomis turi būti nutrauktas iki 2033-iųjų.
„Tad nuo 2014 metų išleisti į gamtinę aplinką nuotekas, kuriose yra prioritetinių pavojingųjų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingųjų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Paprastai tariant, vandentvarkos įmonės, nustačiusios, kad jų nuotekose yra prioritetinių pavojingųjų medžiagų, laikantis Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų turėjo pasikeisti taršos leidimą ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir šias medžiagas įsirašyti į leidimus bei neviršyti nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos“, – pabrėžė O. Vėbrienė.
Aplinkosaugininkų vadovė tvirtino, kad „Vilniaus vandenys“, turėdami žinybinę laboratoriją, privalo atlikti tyrimus, monitoringą ir stebėti laboratorinius duomenis, bet daugiau nei šešerius metus nesiėmė jokių veiksmų, kad į taršos prevencijos kontrolės leidimą būtų įtraukti ftalatai.
„Laikantis leidime teršalų išleidimo iš nuotekų valyklos į aplinką sąlygų ir kontroliuojant į centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą savo nuotekas išleidžiančius abonentus, pradėtų veikti principas, kad už taršą moka tiesioginis teršėjas. Tad kontroliuojant gamybines nuotekas į nuotekų surinkimo sistemą išleidžiančius abonentus, pagal sutartinius įsipareigojimus, šie abonentai turėtų atlyginti „Vilniaus vandenims“ už sutartyje nenumatytus arba didžiausias leidžiamas koncentracijas viršijančius teršalus“, – teigė O.Vėbrienė.
„Vilniaus vandenys“ ketina baudą ginčyti teisme
„Vilniaus vandenų“ vadovas Marius Švaikauskas 15min anksčiau teigė su aplinkosaugininkų priskaičiuotais mokesčiais kategoriškai nesutinkantis ir ketinantis juos ginčyti teisme.
Kadangi aplinkosaugininkai teigia, jog tarša ftalatais buvo nedeklaruota, baudos dydis yra 50 kartų didesnis nei įprastinės baudos. Vis dėlto „Vilniaus vandenų“ vadovas teigė, kad įmonė taršos neslėpė.
„Šitų teršalų institucijos niekada nevertino, nors duomenis turėjo. Ir tuos duomenis mes jiems teikėme kiekvienais metais, monitoringo programoje mums įrašyta tuos duomenis sekti ir teikti.
Tiek Aplinkos ministerija, tiek visos pavaldžios įstaigos iki patikrinimų laikėsi pozicijos, kad nuotekų įrenginiai negali valyti ftalatų, todėl nėra ir reikalavimo, kad draustų išleidinėti. Ir niekada nereikalavo įtraukti šitą teršalą į taršos leidimą. Ir net turime raštą, kur Kėdainiams pasako: nereikia traukti [į taršos leidimą] šito teršalo 2018 metais. Tai už ką mes turime mokėti, jeigu mūsų leidime to nėra, mums nereikėjo to įsitraukti? Ir dar pasako, kad slėpėte tą teršalą, ir mes dauginome iš 50. Nors mes teikėme agentūrai šituos duomenis ir agentūra pati dar darėsi tyrimus. Mes esame pastatyti dabar į nepavydėtiną reputacinę padėtį. Aš apie finansinę žalą net nekalbu, mes teisme tikrai laimėsime“, – kalbėjo M.Švaikauskas.
Pirmadienį bendrovė „Vilniaus vandenys“ pranešime žiniasklaidai teigia kategoriškai nesutinkanti su šiais kaltinimais ir, sulaukusi nepalankaus galutinio aplinkosaugininkų sprendimo, ruošiasi jį skųsti teismui.
Bendrovė aplinkosaugininkų ketinimus atgaline tvarka užkrauti jai keliasdešimt kartų didesnę nei įprasta mokesčių naštą vadina nepagrįstais ir suvokiamais tik kaip norą pasipelnyti vandentvarkininkų sąskaita.
„Kaip jau ne kartą teigėme, bendrovei metami kaltinimai nedeklaravus ar nuslėpus taršos mokesčius, yra absurdiški. Juos vertiname tik kaip Aplinkos apsaugos ministerijai pavaldžių institucijų nesugebėjimą konstruktyviai spręsti šalies aplinkosaugos problemų, atsakomybės naštą perkeliant vandentvarkos įmonėms“, – pranešime cituojamas „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas. Jo teigimu, aplinkosaugininkų sprendimas dėl mokestinio patikrinimo rezultatų bus skundžiamas teismui ir neabejojama, kad bendrovei savo nekaltumą pavyks nesunkiai įrodyti ir mokestinės naštos išvengti.
