Nemenčinės Švenčionių gatvėje stovintis nedidelis angaras jau kelerius metus kelia aistras tarp vietinių – jame veikiančios bendrovės laiko pavojingas atliekas.
Anot A.Libermano, jų sąraše keli šimtai pavadinimų – nuo medicininių iki sprogmenų gamybos metu gautų atliekų.
Kitoje gatvės pusėje nuo angaro gyvenantis A.Libermanas teigia jau trečius metus kovojantis, kad mažame plote grandiozinius planus kuriančios bendrovės leidimus veiklai gautų pagal įstatymus, nes iki šiol aplinkosaugininkai leidimus dalijo nieko nereikalaudami.
Gyvenamasis namas – už 130 metrų
Perskaitėme, kas ten parašyta, išsigandome ir kreipėmės į aplinkosaugos specialistus, jie pasakė, kad išduodant leidimą buvo padaryta labai daug pažeidimų.
Ši istorija prasidėjo 2013 metais, kai Nemenčinės gyventojai pastebėjo visuomenės svarstymui pateiktus dokumentus, išduotus įmonės „Ref Baltic“ vardu.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) priėmė sprendimą leisti šiai įmonei surinkti, sandėliuoti ir maišyti pavojingas atliekas.
Tokie leidimai išduodami dviem būdais: atlikus poveikio aplinkai vertinimą (PAV), arba paprastesniu – atrankos išvados būdu, tokio vertinimo neatlikus. Aplinkosaugininkai pasirinko pastarąjį būdą.
„Perskaitėme, kas ten parašyta, išsigandome ir kreipėmės į aplinkosaugos specialistus, jie pasakė, kad išduodant leidimą buvo padaryta labai daug pažeidimų“, – 15min pasakojo A.Libermanas.
Jo teigimu, bet kuri įmonė, laikanti pavojingas atliekas, turi užtikrinti, kad šios patalpos nuo gyvenamųjų namų būtų nutolusios per 500 metrų, tuo metu A.Libermano namas – viso labo už 130 metrų nuo angaro.
Be to, jo teigimu, pavojingas atliekas pagal įstatymus galima laikyti pramoninės arba pramoninio sandėliavimo paskirties žemėje, tuo metu angaras stovi teritorijoje, kurios paskirtis – komercinė. Greta šio angaro veikia ir kitos bendrovės.
Viskas 29 arų mažame sklypelyje turėjo būti. Aplinkosaugininkai laimino, pritarė, kad tą galima daryti.
Šios teritorijos bendranuomininkės, statybų bendrovės „Mechsta“ vadovas Raimondas Nasutavičius 15min pasakojo, kad „Ref Baltic“ prašė leidimo toje teritorijoje laikyti iki 1000 tonų nepavojingų ir 300 tonų pavojingų atliekų.
„Viskas 29 arų mažame sklypelyje turėjo būti. Aplinkosaugininkai laimino, pritarė, kad tą galima daryti. Ekspertas, profesorius Rimantas Budrys, kurį vėliau kaip specialistą buvome iškvietę į teismą, sakė, kad jeigu tai būtų daroma iš tikrųjų, toks objektas su tokiu kiekiu atliekų būtų didžiausias visoje Rytų ir Vidurio Europoje“, – tvirtino jis.
Leidimus dalijo neprašę įvertinti, kaip teršiama aplinka
Pasibaisėję verslininkų planais gyventojai kreipėsi į VRAAD, o kai šis nesutiko naikinti leidimo – į teismą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai vasarą liepė VRAAD pareikalauti, kad „Ref Baltic“ atliktų poveikio aplinkai vertinimą.
Nuo to laiko, anot pašnekovų, bendrovė veiklos nebevykdo, tačiau besibylinėjant paaiškėjo, kad toje teritorijoje vykdyti veiklą leidimus turi dar dvi įmonės – „Ecoramus“ ir „Biograta“, kurios dabar nuomojasi „Ref Baltic“ priklausantį angarą.
Visos tos įmonės tarpusavyje susijusios – per vadovus, per konsultantus.
„Visos tos įmonės tarpusavyje susijusios – per vadovus, per konsultantus. Manome, kad jos susijusios su buvusia VRAAD vadovybe“, – teigė A.Libermanas.
Tuo metu, kai buvo išduodamas leidimas kaupti atliekas Nemenčinėje, VRAAD vadovavo Rolandas Masilevičius, kuris pačioje 2013-ųjų pabaigoje pasitraukė iš pareigų.
Leidimai buvo išdalinti ir „Ecoramus“, ir „Biograta“, tačiau jos veikia kitu pagrindu – turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus.
„Kai teismas patenkino mūsų skundą, veiklos toje teritorijoje sumažėjo. Anksčiau dažniausiai būdavo kažkas vežiojama naktimis, šeštadieniais, sekmadieniais – labai paslaptingai. Bet dabar ta veikla nurimusi – mes turime atsakymą, kad ten iki 10 tonų laikoma kažkokių medžiagų“, – sakė R.Nasutavičius.
A.Libermanas pasakojo, kad dabar prie angaro stovi konteineriai, tačiau aktyvios veiklos nėra – bendrovių darbuotojai kasdien nebesilanko.
„Buvo keletą kartų kvapai pasklidę įvairūs – papylė kažkokių chemikalų, bet sulėkė darbuotojai, pripylė smėlio ir greitai tai sutvarkė“, – pasakojo jis.
Anksčiau dažniausiai būdavo kažkas vežiojama naktimis, šeštadieniais, sekmadieniais – labai paslaptingai.
Pradėjęs domėtis dviem naujomis kaimynystėje veikiančiomis bendrovėmis A.Libermanas sužinojo, kad jos, kaip ir „Ref Baltic“, nėra paskaičiavusios, kokį poveikį jų veikla daro aplinkiniams Nemenčinės gyventojams.
A.Libermanas ir vėl ėmė reikalauti, kad verslininkai atliktų PAV.
Tačiau į kokias duris besibeldė, jis girdėjo vieną atsakymą – naikinti TIPK leidimus arba reikalauti, kad jos įvertintų galimą žalą aplinkai, nėra pagrindo.
„Verslininkai stengiasi visais įmanomais būdais išlaikyti leidimus, nes žino, kad jie yra išduoti neteisėtai, ir jeigu juos atims, antrą kartą juos gauti bus neįmanoma – tai akivaizdu“, – įsitikinęs Nemenčinės gyventojas.
A.Libermano advokatė ilgai ir nuobodžiai susirašinėjo su VRAAD teises ir pareigas perėmusia Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) bei Vilniaus visuomenės sveikatos centru (VVSC).
Agentūros prašė panaikinti abiejų bendrovių TIPK leidimus, o VVSC – įpareigoti „Biograta“ ir „Ecoramus“ bent jau pasitvirtinti Sanitarinę apsaugos zoną (SAZ), tai yra apskaičiuoti, kiek toli nuo židinio keliauja tarša.
Nepadėjo nei Seimas, nei Aplinkos ministerija
Pradžioje AAA nesileido į kalbas – nepadėjo net šio klausimo svarstymai Seimo Aplinkos apsaugos komitete.
Agentūra iš pradžių įrodinėjo, kad neturi tokių įgaliojimų, vėliau aiškino, kad atlikti PAV abiem bendrovėms nereikėjo, esą poveikį aplinkai tirti reikia tik išduodant arba atnaujinant TIPK leidimus, o ne koreguojant, kaip tai pernai metų pabaigoje nutiko „Ecoramus“ ir „Biograta“ atveju.
Tai reiškia, kad AAA neprašiusi bendrovių atlikti PAV, suteikė įmonėms didesnes veiklos galimybes tvarkant atliekas.
Rašėme raštą ir ministrui, bet jis atsakė, kad iki 10 tonų pavojingų atliekų tvarkyti galima be jokių poveikio aplinkai vertinimo procedūrų.
Į argumentą, kad TIPK leidimus VRAAD išdavė neteisėtai, tai yra neapskaičiavus galimos daromos žalos aplinkai, agentūra atsakė, kad neturi įgaliojimų tikrinti kitos institucijos – VRAAD išduotų leidimų teisėtumo.
Pagalbos A.Libermanas nesulaukė ir Aplinkos ministerijoje – aplinkos viceministras Algirdas Genevičius tik dar kartą persiuntė AAA atsakymą.
„Rašėme raštą ir ministrui, bet jis atsakė, kad iki 10 tonų pavojingų atliekų tvarkyti galima be jokių poveikio aplinkai vertinimo procedūrų“, – sakė R.Nasutavičius.
Verslininkas teigė, kad jį toks atsakymas suglumino, nes aplinkosaugos ekspertas R.Budrys jam yra sakęs, jog kai kurių medžiagų – pavyzdžiui, gyvsidabrio ir cianido užtektų ir dešimties kilogramų, kad būtų pakenkta aplinkinių žmonių sveikatai ir apskritai aplinkai.
Aplinkosaugininkai staiga apsigalvojo
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys kovo viduryje nusprendė, kad atsirašinėdamos tiek AAA, tiek Aplinkos ministerija buvo neteisios.
Savo nuomonę dėl būtinybės bendrovėms atlikti PAV agentūra galiausiai pakeitė.
15min gautame agentūros atsakyme teigiama, kad, koreguojant TIPK leidimus, abi bendrovės privalėjo atlikti PAV, todėl į jas buvo kreiptasi prašant pateikti AAA nagrinėjimui informaciją atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, tačiau atsakymo negavo.
Todėl agentūra paprašė, kad „Ecoramus“ ir „Biograta“ nevykdytų pavojingų atliekų tvarkymo veiklos, kol nebus atliktas PAV.
Dėl bendrovių – skirtingi sprendimai
Anot A.Libermano, VVSC savo ruožtu ilgai nenorėjo „Ecoramus“ ir „Biograta“ versti nustatyti Sanitarinę apsaugos zoną.
Paprastai, kai tik dėl kurios nors įmonės gaunamas skundas, VVSC reikalauja nustatyti apsaugos zoną.
„Paprastai, kai tik dėl kurios nors įmonės gaunamas skundas, VVSC reikalauja nustatyti apsaugos zoną, tačiau ilgą laiką šios dvi įmonės tokio reikalavimo negavo“, – piktinosi Nemenčinės gyventojas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Agata Bosak 15min raštu atsakė, kad šių dviejų įmonių atveju SAZ nustatymas yra reikalingas, todėl jų buvo pareikalauta jį atlikti.
Tačiau „Ecoramus“ ir „Biograta“ to nepadarė, tad buvo apdalintos baudomis. Šį VVSC sprendimą verslininkai apskundė teismui, kuris dėl abiejų įmonių priėmė skirtingus sprendimus – paliko galioti VVSC sprendimą skirti baudą „Ecoramus“, o „Biograta“ byloje teismas VVSC nutarimą panaikino.
Nei „Ecoramus“, nei „Biograta“ atstovai į 15min klausimus, kodėl neatliko poveikio aplinkai įvertinimo ir kokias pavojingas medžiagas šiuo metu laiko angare, neatsakė.
