Balandžio 21 dieną Vilniaus aplinkosaugininkai tyrė pranešimą dėl Neries upės teršimo buitinėmis nuotekomis. „Vilniaus vandenų“ atstovai tuomet teigė, kad iš bendrovės Vilniaus miesto nuotekų valyklos valytų nuotekų išleistuvo į Neries upę teka dumblas.
Vilniaus RAAD balandžio 21-osios vakare vietoje, kur buvo išleidžiamos nuotekos, pastatė automatinį mėginių ėmimo semtuvą, kuris buvo suprogramuotas, kad paimtų 24 mėginius per parą.
„Didžioji dalis tyrimų parodė, kad tarša iš nuotekų valyklos neviršijo nurodytų normatyvų. Gauti BDS7 (bendro deguonies suvartojimo) tyrimų rezultatai rodo taršą“, – teigia aplinkosaugininkai.
Anot jų, Vilniaus nuotekų valymo įrenginių leistina norma yra 15 miligramų deguonies litre, o Vilniaus RAAD laboratorija nustatė, kad balandžio 21–22 dienomis išleistose nuotekose BDS7 koncentracija buvo 23 mg/l (su 4 mg/l paklaida).
Kiek laiko tokios koncentracijos nuotekos tekėjo į Nerį, paaiškės gavus vėlesnių mėginių, imtų balandžio 24 ir 28 dienomis, tyrimo rezultatus.
„Už ne visiškai išvalytų nuotekų leidimą į gamtinę aplinką UAB „Vilniaus vandenys“ turės sumokėti mokestį padidintu tarifu“, – konstatuoja Vilniaus RAAD.
„Vilniaus vandenys“ sako, kad deguonies suvartojimo norma galėjo būti viršyta dėl šitų orų ar įrenginių remonto.
„Nustatytas nežymus BDS7 leistinos normos padidėjimas (...) galėjo atsirasti dėl to, kad nusistovėjęs šiltas oras ir saulės spinduliai aktyviai veikia bakterijų kolonijose vykstančius procesus, jos keičia formą, išporėja, prasčiau nusėda, dalis lieka paviršiuje. Tam įtakos galėjo turėti ir tai, kad po remonto pradėjus eksploatuoti antrinį sėsdintuvą, nuotekų srautas pakėlė nenusėdusias bakterijas, kurios galėjo patekti į išvalytas nuotekas ir nežymiai nulemti BDS7 koncentraciją“, – BNS pateiktame komentare teigia bendrovė.
