Žiemines padangas pakeisti vasarinėmis rekomenduojama iki balandžio 1-osios. Po šio termino vairuotojai gali važinėti ir žiemiškai „apautu“ automobiliu, tačiau specialistai perspėja to nedaryti. „Žieminės padangos minkštesnės, todėl stabdant yra ilgesnis stabdymo kelias, automobilis slysta. Be to, minkštos padangos ir dėvisi greičiau“, – pasakojo „Martono“ serviso vadovas Valdas Juodis.
Keičiant padangas, senosios turi būti surinktos ir pristatytos perdirbimui, tačiau miesto pamiškėse ir kelkraščiuose kiekvieną pavasarį gausu atlikusių senų padangų ir jų gumos gabalų.
Žiemines padangas pakeisti vasarinėmis rekomenduojama iki balandžio 1-osios. Po šio termino vairuotojai gali važinėti ir žiemiškai „apautu“ automobiliu, tačiau specialistai perspėja to nedaryti.
„Padangas turi surinkti servisai, savininkui atiduoti leidžiama tik dar geras ir tinkamas naudoti padangas. Nors tvarka aiški, padangos neretai mėtosi miškuose ir atokesnėse vietose. Miestiečiams trūksta kultūros, mieste – padangų surinkimo aikštelių“, – „15min“ sakė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus viršininkas Mindaugas Povilauskas.
Pagal reikalavimus, 50 tūkst. gyventojų turi tekti 1 stambių atliekų surinkimo aikštelė. Daugiau kaip 550 tūkst. gyventojų turinčiame Vilniuje šiuo metu veikia 3 tokios aikštelės Grigiškėse, Gariūnuose ir Lentvario gatvėje.
„Padangų surinkimo aikštelės yra miesto pakraščiuose, daugelis apie jas nežino. Kai nėra kur priduoti, padangos metamos bet kur“, – pasakojo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus viršininkas M.Povilauskas.
Gamtos teršėjų neatgraso ir bauda, už padangų išmetimą ne vietoje galinti siekti iki 2 tūkst. Lt. „Nutverti šiukšlintoją įvykio vietoje sunku. Dažniausiai šiukšlinama atokesnėse vietose. Kovoti galima, tačiau tai nėra pats tinkamiausias būdas problemai spręsti“, – įsitikinęs Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ekologijos ir teisės pažeidimų skyriaus viršininkas Algimantas Minkauskas.
Specialistas siūlo mieste organizuoti specialias padangų ir kitų stambių atliekų surinkimo akcijas. „Tokia praktika taikoma užsienyje. Surengus akciją, gyventojai žinotų, kada ir kur bus surenkamos padangos ir, manau, tikrai atneštų“, – apie senų padangų surinkimo idėją pasakojo A.Minkauskas.
Atveža nedaug
Atliekų aikštelių trūkumas mieste atliekų verslu užsiimančioms bendrovėms galvos skausmo nekelia. Pasak jų atstovų, padangos į aikšteles atvežamos retai, todėl gyventojams jas geriau palikti automobilių servisuose.
„Servisai privalo padangas priimti nemokamai. O šiukšlina tie žmonės, kurie padangas keičiasi nelegaliuose servisuose arba patys“, – aiškino atliekų tvarkymu užsiimančios bendrovės VSA Gamybos skyriaus vadybininkas Vytautas Aleksa.
Pasak jo, įsigydamas padangą, pirkėjas iš karto sumoka ir už jos utilizavimą, nes į naujos padangos kainą įeina gaminio mokestis, kuris keliauja į valstybės biudžetą, tiksliau, Aplinkos ministerijai. Valstybinės kontroliuojančios institucijos prižiūri, kad įmonės, keičiančios gyventojų automobilių padangas, senas pasiliktų sau. Už taisyklių nesilaikymą autoservisams gresia bauda iki 800 Lt.
Veikla nuostolinga
Kai nėra kur priduoti, padangos metamos bet kur, sakė sakė M.Povilauskas.
Pakelėse ar pamiškėse išmestas padangas privalo surinki miestą prižiūrintys tvarkdariai, tačiau ši veikla valančioms įmonėms nuostolinga.
„Dalį padangų utilizavimo kainos kompensuoja savivaldybė. Tačiau pinigai mokami tik už deklaruotas, t.y. legaliai priduotas padangas. Tas, kurias surenkame mieste patys, turime sunaikinti savo lėšomis“, – teigė atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ generalinis direktorius Saulius Budrevičius.
Surinktas padangas atliekų tvarkytojai privalo pristatyti į perdirbimo įmones, tačiau tokių Vilniuje nėra.
„Pagrindinės sąnaudos yra transportas. Padangas reikia vežti į Šiaulius arba Naująją Akmenę. Įmonei tokia veikla nuostolinga, tačiau padangas išvežti privalu“, – pasakojo S.Budrevičius.
Padangų perdirbimas
Šiauliuose įsikūrusi įmonė „Metaloidas“ iš dėvėtų padangų gamina gumos granules. „Padangų metalas, guma ir medžiaga atskiriami. Metalas keliauja į laužyną, o guma perdirbama“, – pasakojo bendrovės gamybos vadovas Vitalis Stankevičius. Pasak jo, kita įmonė – „Akmenės cementas“ padangas degina, tačiau tai esą ne pats geriausias padangų perdirbimo pavyzdys.
„Į Lietuvą kasmet importuojama apie 20 tūkst. t padangų. Jas Lietuvos įmonės perdirbti spėtų, tačiau dar daug yra užsilikusių iš senų laikų. Joms perdirbti prireiks bent 3-4 metų“, – sakė V.Stankevičius.
