Kad ir koks darbas būtų patikėtas apsaugininkui – prižiūrėti tvarką prekybos centro salėje, inkasuoti pinigus, saugoti fizinius asmenis ar budėti sargo būdelėje, – jis visada susijęs su rizika. Todėl norint gauti saugos darbuotojo pažymėjimą pirmiausia tenka įveikti fizinio ir psichologinio pasirengimo barjerus, vėliau mokytis specialiuose kursuose ir galiausiai laikyti egzaminą policijoje.
Tačiau ar tokių išbandymų užtenka, kad apsaugininkas galėtų ir kitais pasirūpinti, ir pats nenukentėti? Atvejų, kai darbo metu apsaugininkai sužeidžiami, pasitaiko ne taip jau retai.
„Būna, kad pažeidėjas sulaikomas pagal visas taisykles, jam uždedami antrankiai. Tačiau po penkių minučių apsaugininkui padaroma durtinė žaizda. Jis tiesiog per greitai patiki savo jėgomis, neįvertina priešininko, todėl ir nukenčia“, – LŽ sakė Ekskomisarų biuro fizinio parengimo treneris Antanas Sakalauskas. Jis nesutinka, jog tokie atvejai parodo, kad apsaugininkai tiesiog jiems neparengti.
Tuo metu viešosios policijos Apsaugos tarnybos viršininkas Jonas Lazarenka įsitikinęs, kad apsaugininkai, ypač dirbantys vietose, kur rizikos ne tiek jau daug, parengti netinkamai. „Ar galima gerai parengti žmogų per poros savaičių kursus? O dar prisiminkime, kokia tose bendrovėse kadrų kaita“, – pabrėžė jis.
Ar galima gerai parengti žmogų per poros savaičių kursus? O dar prisiminkime, kokia tose bendrovėse kadrų kaita.
Rimtai nukentėjo
Visai neseniai Vilniuje, Savanorių prospekte esančioje parduotuvėje, buvo sužeistas salėje budėjęs saugos darbuotojas. Pastebėjęs prekes vagiantį vyrą apsaugininkas mėgino jį sulaikyti. Piktadarys, nudaužęs stiklinio butelio kaklelį, sužalojo saugos darbuotojui ranką.
Tokių atvejų, kaip ir sumušimų, pasitaiko nuolat. Ekskomisarų biuro Fizinės saugos 1-ojo skyriaus direktorius Arvidas Januška teigė, kad rimtesnių sužalojimų pavyksta išvengti. „Kol kas pasitaikė tik tokie, kuriuos galima visiškai išgydyti, neturėję rimtesnių pasekmių“, – sakė jis.
Tačiau per pastaruosius metus trys Ekskomisarų biuro darbuotojai buvo sužaloti gana rimtai. Į lošimų namus tramdyti neblaivaus lankytojo, kuris kabinėjosi prie žmonių, buvo iškviesta greitojo reagavimo grupė. Paprašytas išeiti triukšmadarys sukėlė muštynes, per kurias vienam apsaugininkui buvo sulaužyta koja.
Per konfliktą naktiniame klube mėginant uždėti antrankius muštynes sukėlusiam vyriškiui, jis peiliu smogė apsaugos darbuotojui į pilvą.
Dar vienas pavyzdys – incidentas pirtyje, kur susimušė neblaivūs klientai. Atvykę reagavimo ekipažo vyrai mėgino išskirti mušeikas. Vienas jų netikėtai kumščiu trenkė apsaugos darbuotojui į galvą. Šis trumpam prarado sąmonę. Vėliau medikai jam nustatė smegenų sutrenkimą.
Neįvertina priešininko
A.Sakalauskas LŽ tikino savo auklėtiniams visada į galvas kalantis geležinę taisyklę, kurios ir pats griežtai laikosi: būtina įvertinti priešininką. Kitaip tariant, laikyti jį esant pranašesnį nei atrodo, o ne manyti, kad surakintas antrankiais jis yra bejėgis.
„Kartais manoma, kad fiziškai silpnas sulaikytasis nieko negali padaryti. O jis gali turėti peilį ar šaunamąjį ginklą“, – sakė A.Sakalauskas. Būta atvejų, kai net beginklis, surakintomis rankomis pažeidėjas sužalojo apsaugininkus antrankiais. Anot bendrovės atstovo, pagrindinė apsaugininkų daroma klaida - neatsižvelgiama į žmogiškąjį veiksnį.
Savanorių prospekte esančioje parduotuvėje buvo sužeistas salėje budėjęs saugos darbuotojas. Pastebėjęs prekes vagiantį vyrą apsaugininkas mėgino jį sulaikyti. Piktadarys, nudaužęs stiklinio butelio kaklelį, sužalojo saugos darbuotojui ranką.
Būsimieji apsaugos darbuotojai daugiausia mokomi ne smūgiuoti, o gynybos, sulaikymo technikos. Būtent tinkamos technikos pasirinkimas ir sumažina riziką nukentėti.
„Aš ir į policininkus kartais pasižiūriu, – pasakojo A.Sakalauskas. – Jie irgi ne visada elgiasi taip, kaip reikėtų. Pažeidėjo automobilį pareigūnai kartais stabdo stovėdami priešais jį, o ne šone. Taip policininką galima lengvai nublokšti ir sunkiai sužaloti.“
A.Januška tikino, kad sužeidimų esą nedaug dar ir dėl to, kad apsaugininkai nepuola veikti neįvertinę konkrečios situacijos.
„Jei nedidelėje parduotuvėje dirba vienas mūsų darbuotojas, o joje yra keli agresyvūs pažeidėjai, jis nemėgina vienas jų sulaikyti. Apsaugininkas kviečia pastiprinimą ir stengiasi, kad pažeidėjai nepaspruktų“, – pasakojo direktorius.
Policininkų priekaištai
Visais atvejais, kai panaudojamos specialiosios priemonės (antrankiai, dujų balionėliai), saugos bendrovių darbuotojai privalo kviesti policijos pareigūnus. Šie ne visada būna patenkinti apsaugininkų elgesiu iki atvykstant pareigūnams.
„Galiu kaip pavyzdį pateikti vieną atvejį, – pasakojo J.Lazarenka. – Policininkus iškvietė į vieną prekybos centrą. Asociali moteris mėgino pavogti alkoholinio gėrimo butelį. Kai ją pastebėjo apsaugininkai, moteris tą butelį sudaužė, susipjaustė pati ir grasino sužaloti bet kurį žmogų, kuris tik prie jos prisiartins.“
Pasak viršininko, apsaugininkai turėjo patys tą moterį sulaikyti ir taip užtikrinti prekybos centro lankytojų saugumą. Tačiau jie tik stovėjo ir laukė policijos pareigūnų. Sulaikoma moteris šukėmis sužalojo vieną iš policininkų.
Kas juos rengia?
Vieną rimčiausių saugos darbuotojų mokymo programų Lietuvoje įgyvendina Ekskomisarų biuras. Bendrovė jau nuo 1995 metų turi Švietimo ir mokslo ministerijos suteiktą tokios veiklos licenciją. Ekskomisarų biuras moko ne tik savo, bet ir kitų bendrovių darbuotojus. Į mokymus taip pat gali ateiti pavieniai asmenys, panorę gauti apsaugos darbuotojo pažymėjimą. Mokytis priimami asmenys nuo 18 metų – ir vyrai, ir moterys.
Reikalavimai priklauso nuo amžiaus grupės, 18-25 metų žmonėms jie didesni, 25-50 metų asmenims – mažesni. Mokymo kursas trunka 52 akademines valandas. Pusė jų tenka teoriniams užsiėmimams: psichologiniam pasirengimui, situacijų modeliavimui, asmens bei turto saugos dalykams ir kt. Praktinė dalis – šaudymas ir kovinė savigyna. Išlaikius baigiamąjį egzaminą ir egzaminą policijoje įgyjama apsaugos darbuotojo licencija. Tada gali eiti dirbti į bet kurią saugos firmą. Minėtas firmas samdo dauguma privačių bendrovių. Tačiau kai kurie didieji prekybos centrai, pavyzdžiui, „Norfa" ar „Maxima“, turi savo saugos struktūras ir darbuotojus rengia patys. „Maximą“ saugo ne tik sava saugos tarnyba, bet ir Ekskomisarų biuro bei „Argus“ apsaugininkai.
Gailima lėšų?
Tiek Ekskomisarų biuro mokymo centre, tiek prekybos centruose LŽ buvo patikintos, kad vien pradiniais kursais neapsiribojama. Bent kartą per metus vyksta privalomi mokymai, be to, nuolat rengiami kvalifikacijos kėlimo kursai.
Tačiau J.Lazarenka šiek tiek abejoja tokiais patikinimais. „Žinodamas saugos bendrovių finansinę padėtį, abejoju, ar jos leidžia pinigus papildomiems kvalifikacijos kėlimo kursams. Žinoma, tiems, kurie labai rizikuoja, pavyzdžiui, inkasatoriams, lėšų negailima. Tačiau kas papildomai mokys tą, kuris sargo būdelėje sėdi?“ – svarstė jis. J.Lazarenka pridūrė, kad šiuo atžvilgiu pareigūnai geriau parengiami. Pirma, jie dažniausiai turi nemažai darbo patirties. Antra, policija privalo rengti kursus net žemiausios grandies pareigūnams – tai reglamentuojama įstatymu.
Ne paslaptis, kad tiek privačiose bendrovėse dirbantys paprasti apsaugininkai, tiek žemesniosios grandies policininkai gauna nedideles algas. Tačiau žala už darbe patirtą sužalojimą jiems atlyginama nevienodai. Bendrovių atstovai LŽ sakė, kad visi jų darbuotojai apdrausti, nukentėjusiesiems išmokamas draudimas. Tačiau policijos pareigūnai tokiais atvejais, be draudimo išmokos, turi teisę papildomai gauti įstatymu numatytą kompensaciją. Jos dydis priklauso nuo sužalojimo pobūdžio, tačiau bet kokiu atveju kompensaciją išmokėti privaloma. Ar gaus papildomų lėšų sužeistas privačios bendrovės darbuotojas, priklauso tik nuo jos vadovų malonės.
Plėšikų paleistos kulkos į galvą prieš kelerius metus sužalotas inkasatorius Arvydas Zemenskas neteko darbingumo. Po sužalojimo vos išgyvenęs vyras buvo patikintas, kad saugos bendrovė duos darbą pagal jo jėgas, pavyzdžiui, tvarkyti dokumentus. Bedarbis A.Zemenskas laukia iki šiol. Negana to, iš jo draudimo sumos bendrovė išskaičiavo kompensaciją, kurią buvo išmokėjusi po sužeidimo.
