Kratų imtasi prieš pat teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, pareiškusio apie įkalinimo įstaigų sistemos pertvarką, vizitą. 2-ojo sektoriaus 1-jame lokaliniame sektoriuje kali apie 200 pavojingiausių, subkultūrą pripažįstančių, dirbti vengiančių kalinių, nuteistų už rezonansinius nusikaltimus. Būtent iš šio sektoriaus į Alytaus pataisos namus po kilusio skandalo buvo išvežta 20 didžiausią įtaką kitiems nuteistiesiems dariusių kalinių.
Visa ši teritorija užima 18 hektarų: 9 hektarai – gamybinės patalpos, likę – gyvenamosios. Čia kali 987 nuteistieji, kuriuos prižiūri vos 9 prižiūrėtojai. Didžioji dalis jų sėdi postuose, iš kurių net negali pajudėti.
Pusdienį trukusių kratų, kurias atliko apie 120 Viešojo saugumo tarnybos (VST), Kalėjimų departamento Prevencinės grupės ir pačių Pravieniškių pataisos namų pareigūnų, metu nuteistieji po vieną su asmeniniais daiktais buvo atvedami į kiemą, kur pareigūnai apžiūrėdavo, ar jie neturi draudžiamų daiktų ir ar jų turimų daiktų svoris neviršija leistinos 30 kilogramų ribos. Kur dedamas daiktų perteklius? Keliauja į sandėlį, iš kurio juos paimti gali nuteistųjų artimieji.
„Viršijau šiek tiek tą leistiną 30 kg. Ko atsisakysiu? Patalynė čia daugiausia sveria“, – teigė vienas iš kalinių.
987 nuteistuosius prižiūri 9 pareigūnai
Patikrinti nuteistieji patikros pabaigos laukė stovėdami su daiktais stadione. Kratos pastaruoju metu Pravieniškėse kartojasi vis dažniau ir dažniau. Iki tol bendra krata viename iš sektorių buvo atliekama kartą per mėnesį. Sustiprinus kontrolę, jos vykdomas kas savaitę.
„Visa ši teritorija užima 18 hektarų: 9 hektarai – gamybinės patalpos, likę – gyvenamosios. Čia kali 987 nuteistieji, kuriuos prižiūri vos 9 prižiūrėtojai. Didžioji dalis jų sėdi postuose, iš kurių net negali pajudėti. Tad tik vienas, kartu su budėtoju, kas kelias valandas praeina pro gyvenamąsias patalpas. Sužiūrėti visko tiesiog nėra jokių galimybių.
Pas mus dirba daug moterų. Kodėl? Nes vyrai už 500–600 eurų dirbti tokio darbo neis. Per mėnesį joms tenka po 7–8 pamaininiai budėjimai. Darbuotojai dažnai pluša viršvalandžius, už kuriuos negalime atsiskaityti. Per mėnesį susidaro iki dviejų parų. Tuomet jie priversti pasiimti išeigines. Pasiima, nebėra kam dirbti“, – pabrėžė ekskursiją po kratomą 2-ąjį sektorių surengęs Pravieniškių pataisos namų laikinasis vadovas Dainius Sušinskas.
Viešoje erdvėje pasirodė informacija, kad tam tikra grupė nuteistųjų apie būsimas kratas sužino iš anksto ir joms pasiruošia. Komentuodamas tai, įkalinimo įstaigos vadovas pritarė, kad būna ir tokių dalykų.
Kiemelį stebinti kamera neveikia
Kratos ketvirtadienį atliktos ir nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. 1-jo sektoriaus 2-jame lokaliniame sektoriuje kali dirbantys nuteistieji, 3-iajame neįgalieji ir silpnesnieji, 4-ajame veikia priklausomybės ligų centras, kuriame gyvena 30 kalinių. 5-jame lokaliniame sektoriuje dienas už grotų leidžia dirbantys ir už lytinius nusikaltimus teisti kaliniai.
Užsukame į 2-ojo sektoriaus 1-ąjį lokalį sektorių, kuriame, kaip jau minėta, glaudžiasi apie 200 recidyvistų.
Kiemelyje jauku. Pajuokaujame, kad jis net kiek primena japoniškąjį sodą. Šalia noksta pomidorai. Vienas prižiūrėtojų prasitaria, kad kartą nuteistieji bandė užsiauginti net kanapes, tačiau tokio tipo daržininkystė greitai nutrūko.
„Vaizdo stebėjimo kamera virš kiemelio neveikia. Tai pasijungdavo, tai atsijungdavo. Prieš 1,5 savaitės sugedo. Nėra pinigų jos pataisymui. Atlikdavo labiau prevencinę funkciją. Tiesa, iki 2013 metų, kol vyko kovos tarp Vilniaus ir Kauno gaujų, gal daugiau ji padėdavo – užfiksuodavo įvairius incidentus“, – įdomią detalę atskleidė pusmetį įstaigai vadovaujantis D.Sušinskas.
Vaizdo stebėjimo kamera virš kiemelio neveikia. Tai pasijungdavo, tai atsijungdavo. Prieš 1,5 savaitės sugedo. Nėra pinigų jos pataisymui.
Vaizdo kameromis nestebimos ir gyvenamojo pastato bendrosios patalpos, pvz., koridoriai. O juk čia kali pavojingiausi kaliniai.
„Visai sistemai atnaujinti reikia didžiulių pinigų. Bendrojo pobūdžio patalpose turi būti filmuojama. Pataisos namų vadovas informavo apie sugedusią kieme vaizdo stebėjimo kamerą. Ieškosime pinigų.
Paskaičiavome, kad vien norėdami aprūpinti prižiūrėtojus kokybiškais vaizdo registratoriais, turime išleisti apie 50 tūkst. eurų. Kalbame apie 2 tūkst. registratorių. Norime įsigyti tokią įrangą, kuri vaizdą saugotų 30 dienų. Pažiūrėkite ir į tas prižiūrėtojų uniformas. Su jomis taip nepatogu dirbti, ypač vasarą.
Vilniaus pataisos namams rekonstruoti reikia apie 11 mln. eurų, o juose tik apie 400 nuteistųjų – tris kartus mažiau nei čia. Finansiškai labiau apsimoka pastatyti naują kalėjimą nei rekonstruoti esamus. Šiauliuose statomi pataisos namai, kurie talpins 600 nuteistųjų. Juos žadama atidaryti 2021 metais“, – patikino Kalėjimų departamento direktorius Robertas Krikštaponis.
Jis pripažino, kad nuteistųjų skaičius Pravieniškėse išties yra per didelis, o darbuotojų – per mažas.
„Problemų turime daug. Situacija išties atrodo „neskaniai“. Noriu padėkoti visuomenei, kuri informuoja apie įvykius įkalinimo įstaigose. Galbūt nesu visiškai patenkintas darbuotojų darbu. Pravieniškių pataisos namų vadovu pasitikiu tikrai.
Noriu pasidžiaugti tuo, kad vakar pareigūnai užkardė didelio kiekio draudžiamų medžiagų patekimą į įkalinimo įstaigą. Tai buvo pertempimas. Sulaikytas tas asmuo, kuris bandė permesti daiktus. Jis neseniai išėjo iš įkalinimo įstaigos.
Geriausias problemų sprendimas – kamerinio tipo patalpos, kuriose nuteistieji gyventų mažose grupėse – po vieną, du ar tris. Vyktų nuolatinė priežiūra. Jei tuomet kas įvyktų, galėtume teigti, kad įvyko dėl darbuotojų nekompetencijos. Jeigu mes turime patyčias mokyklose, tai čia, kur surinkti ne patys geriausi visuomenės atstovai...“, – nutęsė R.Krikštaponis, atskleidęs, kad pareigūnai turėtų gauti 1 tūkst. eurų atlyginimą, o situacija pagerėti turėtų 2022-aisiais metais.
Kaip mažiausiai problemų turinčią įkalinimo įstaigą jis įvardijo, kaip bebūtų keista, Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.
„Ten problemų su narkotikais ir mobiliaisiais beveik nėra, nes vyrauja kamerų tipo patalpos“, – teigė Kalėjimų departamento vadovas.
Narkotikų ieškojęs šuo aptiko telefoną
2-ojo sektoriaus 1-ojo lokalinio sektoriaus kiemelyje – ir kalinių „sporto klubas“ su ne pirmos jaunystės treniruokliais.
Sporto apraiškų gyvenamosiose patalpose itin daug. Vienoje jų ant sienos kabo Ispanijos futbolo čempionės „Barcelonos“ įrėminti marškinėliai.
Čia pat ant spintelių futbolo kamuoliai, futbolininkų statulėlės, įvairios taurės, netgi patalynė su pasaulio futbolo čempionato simbolika. Galima aptikti ir pokerio čempionams įteiktą taurę, nors kortų žaidimai įkalinimo įstaigose yra draudžiami.
Knygų lentynoje netruksi pastebėti didžiojo Kolumbijos narkobarono Pablo Eskobaro sūnaus knygą, kurioje pateikiama daug faktų apie tėvo nusikaltimus.
Ne viename kambaryje galima įžvelgti ir įvairių rankų darbo interjero detalių, piešinių.
„Štai, aptikome SIM kortelę“, – užsukus į gyvenamąsias patalpas, pranešė pataisos namų vadovas.
Kitame kambaryje, pasitelkus tarnybinį keturkojį, vykdoma narkotikų paieška. Šuo užstringa ties viena spintele tarp lovų. Pareigūnas ima atsukinėti stalčių varžtelius. Viduje randama slėptuvė, o joje – ne narkotinės medžiagos, bet mobilusis telefonas. Bingo!
„Pažiūrėkite, kiek viename kambaryje vietų, kur galima būtų ką slėpti. Reiktų atsukti visus varžtus. Ir kiek tai truktų? O tikrinančių pareigūnų nedaug. Neįmanoma visko patikrinti“, – patikino D.Sušinskas.
Randama ir naminės brogės – savadarbio raugo. Manoma, kad jo stiprumas siekia apie 20 laipsnių.
Besikilnojančios grindys
Pataisos namų vadovas nusiveda aprodyti vienos originaliausių slėptuvių. Nedideliame suremontuotame kambaryje buvo įrengta elektromagnetinė spyna. Viename kambario gale paspaudi „vielą“, pakyla dalis grindų kitame gale.
„Tarp žemės ir grindų – koks metro tarpas. Tad į jį galima daug ko prikišti. Ši slėptuvė buvo įrengta meistriškai. Joje rastas didelis kiekis anabolikų, SIM kortelių, mobiliųjų telefonų. Šie neleistini daiktai buvo skirti platinimui“, – paaiškino D.Sušinskas.
Kambarys, kuriame rasta ši slėptuvė, gali būti laikomas VIP kambariu. Tokių sektoriuje – vos du. Jame mažiau lovų, tad mažiau ir kalinčiųjų. Sienos nudažytos ryškia geltona spalva. Patalpa tvarkingesnė už bet kurią kitą.
„Keturi nuteistieji čia gyveno. 2011–2013 m. gyveno ir keli „šulai“. Gal ir Bugavičius. Ričardas Baratinskas, Alvydas Juodris (vienas garsiausių samdomų Lietuvos žudikų – aut. past.), sietas su „kamuolinių“ gauja. Noriu pabrėžti, kad pareigūnai niekada nebuvo valdomi nuteistųjų. Gal kuris ir nėra principingas, bet tikrai nenusileidžia“, – stovėdamas „VIP kambarėlyje“, buvusius jo gyventojus atskleidė pataisos namų vadovas.
Paklaustas, ar moterų pataisos namuose egzistuoja tokios pat neleistinų medžiagų patekimo į įstaigą problemos, D.Sušinskas įvardijo kitas problemas: „Ten vyrauja stiprūs medikamentai, žalojimas kitų ir savęs.“
Ketvirtadienį popiet buvo paskelbti preliminarūs kratos rezultatai: aptikta 55 litrai raugo, 1 litras alkoholio, 8 mobiliojo ryšio telefonai, 1 laisva rankų įranga ir 1 SIM kortelė.
Teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento vadovybės vizitas Pravieniškių pataisos namuose vyko pareigūnams bandant suvaldyti padėtį šiame kalėjime, kur jiems nepavyksta užkardyti smurto tarp nuteistųjų. Naujienų portalas delfi.lt šią savaitę paviešino vaizdo įrašą, kur matyti, kaip liepos pabaigoje prieš Pravieniškių kalėjimo naujokus smurtavo kiti kaliniai.
Portalas taip pat paskelbė, kad praėjusį savaitgalį kilus konfliktui dėl nužudymo kalinamas nuteistasis buvo seksualiai išprievartautas.
Dėl abiejų šių atvejų vyksta ikiteisminiai tyrimai.
Teisingumo ministras paskelbė apie planus sustiprinti Pravieniškių pataisos namų vadovybę ir kriminalinę žvalgybą. Į įstaigą atvyks 33 pareigūnai, padėsiantys vykdyti kontrolę.
